Deformuoto sparno virusas (DSV) yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių medunešių bičių šeimų praradimą, tačiau jo subletalus, t. y. tiesiogiai bičių nenužudantis, poveikis suaugusių bičių maisto rinkimo elgsenai iki šiol nėra pakankamai ištirtas.Remdamiesi ankstesniais duomenimis, rodančiais, kad slapta, išoriškai nepastebima DSV infekcija pablogina bičių reakciją į sacharozę ir asociatyvųjį mokymąsi, mokslininkai tyrė, ar infekcija keičia bičių darbininkių maisto rinkimo sėkmę ir jų specializaciją. Kontroliuojamo eksperimento metu buvo pažymėta 1 000 ką tik išsiritusių bičių darbininkių. Vienai grupei buvo suleistas DSV lizatas, o kontrolinei grupei – RNR interferencijos preparatas, slopinantis viruso dauginimąsi. Buvo registruojamas bičių maisto rinkimo aktyvumas, sėkmė ir specializacija.• DSV užsikrėtusios bitės pradėjo rinkti maistą anksčiauTyrimo rezultatai parodė, kad DSV užsikrėtusios bitės maisto rinkimo veiklą pradėjo jaunesnio amžiaus. Šis reiškinys vadinamas ankstyvu arba priešlaikiniu maisto rinkimu (precocious foraging). Užsikrėtusių bičių mirtingumas taip pat buvo didesnis, todėl sutrumpėjo jų gyvenimo laikotarpis, kurį jos galėjo praleisti kaip maisto rinkėjos.• Užsikrėtusios bitės prasčiau rinko nektarąDar ryškesni skirtumai nustatyti vertinant nektaro rinkimą. DSV užsikrėtusios nektaro rinkėjos reikšmingai rečiau sugrįždavo į avilį su nektaru. Net ir tada, kai užsikrėtusios bitės nektaro parsinešdavo, cukrų koncentracija jame buvo gerokai mažesnė nei kontrolinės grupės bičių surinktame nektare. Taigi DSV paveikė ne tik tikimybę sėkmingai surinkti nektarą, bet ir parsinešamo nektaro kokybę.• Didesnis polinkis rinkti žiedadulkesTiriant žiedadulkių rinkimą pastebėtas priešingas reiškinys. DSV užsikrėtusios bitės turėjo šiek tiek didesnę tikimybę grįžti į avilį su žiedadulkėmis ir pasižymėjo didesne specializacija būtent žiedadulkėms rinkti. Tačiau tarp užsikrėtusių ir kontrolinės grupės bičių žiedadulkių nešulių svoris reikšmingai nesiskyrė.• Virusas keičia bičių maisto rinkimo elgsenąŠie rezultatai rodo, kad DSV sutrikdo kelis svarbius bičių maisto rinkimo ekologijos aspektus:• pagreitina bičių elgsenos brendimą ir skatina jas anksčiau pradėti rinkti maistą; • sutrumpina bičių, kaip maisto rinkėjų, gyvenimo trukmę; • sumažina nektaro rinkimo sėkmę; • blogina surenkamo nektaro kokybę; • pakeičia renkamų maisto išteklių pasirinkimą, padidindamas polinkį rinkti žiedadulkes. Toks elgsenos pasikeitimas gali būti kompensacinė reakcija į sutrikusį gebėjimą rinkti nektarą, tačiau net ir tokiu atveju jis gali pabloginti visos bičių šeimos mitybinę būklę, ypač laikotarpiais, kai aukštos kokybės nektaro gamtoje trūksta.Tyrimo rezultatai atitinka ankstesnius darbus, kuriuose DSV buvo siejamas su sumažėjusiu maisto rinkimo efektyvumu, pakitusia rinkėjų specializacija ir trumpesniu bičių išgyvenamumu. Tai dar kartą parodo reikšmingą subletalų DSV poveikį. Sumažindamas nektaro rinkimą, tačiau reikšmingai nepaveikdamas surenkamų žiedadulkių kiekio, DSV gali riboti medaus atsargų kaupimą ir perų auginimą tais laikotarpiais, kai šeimos maisto poreikis yra didelis, ir taip prisidėti prie sezoninių bičių šeimų praradimo. Net ir vidutinis nektarą renkančių bičių efektyvumo sumažėjimas gali susilpninti visos bičių šeimos atsparumą. Parengta pagal Helena Mendes Ferreira, Kristof Benaets, Lina De Smet, Dirk C. de Graaf, Tom Wenseleers straipsnį „Deformed wing virus affects foraging success and foraging specialization of honeybee workers“