Medaus antibakterinis veiksmingumas žaizdos ir burnos aplinkoje nėra pakankamai ištirtas. Todėl Slovakijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo apibūdinti skirtingų rūšių medaus antibakterinį poveikį in vitro į žaizdą panašioje aplinkoje (dirbtiniame žaizdos skystyje) ir į burnos ertmę panašioje aplinkoje (dirbtinėse žmogaus seilėse).Žaizdų ir burnos aplinka sudaro palankias sąlygas įvairioms bakterijoms, įskaitant patogenus, gaminančius platų spektrą proteolitinių fermentų. Bendras iš bičių kilusių baltyminių medaus komponentų, pavyzdžiui, gliukozės oksidazės ir defensino-1, antibakterinis veiksmingumas tokioje nepalankioje aplinkoje gali sumažėti dėl šių komponentų skaidymo bakterijų arba žmogaus proteolitiniais fermentais.Tyrime buvo naudojamos įvairios medaus rūšys, įskaitant manukos medų su skirtingu MGO kiekiu ir medicininės paskirties medų. Medaus antibakterinis aktyvumas buvo nustatomas naudojant skiedimo skystoje terpėje metodą su atrinktais gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų izoliatais, esant arba nesant dirbtinio žmogaus žaizdos skysčio ir seilių. Gliukozės oksidazės (GOX) aktyvumas ir H₂O₂ koncentracija medaus tirpaluose buvo nustatyti naudojant „Megazyme GOX“ tyrimo rinkinį. Medaus mėginių baltymų profilis buvo vertinamas taikant SDS-PAGE metodą, o GOX fermentas nustatytas imunoblotingo metodu.Veiksmingiausias kovojant su visomis tirtomis bakterijomis buvo manukos medus ir iš jo pagamintas medicininės paskirties produktas, jų veiksmingumas didėjo didėjant MGO kiekiui. Dirbtinės seilės neturėjo įtakos visų tirtų medaus rūšių antibakteriniam aktyvumui veikiant burnos ertmės bakterijas. Tačiau jos reikšmingai sumažino medaus mėginių, išskyrus manukos medų, antibakterinį aktyvumą veikiant ne burnos ertmės patogenus. Be to, ne manukos medaus mėginiuose buvo nustatytas reikšmingas GOX aktyvumo sumažėjimas ir dėl to sumažėjęs H₂O₂ kiekis. Žaizdos eksudato sudėtis reikšmingai veikė tirtų medaus rūšių antibakterinį ir baktericidinį aktyvumą, daugiausia Staphylococcus aureus. Medaus mėginių inkubavimas su dirbtiniu žaizdos eksudatu nesukėlė baltymų, įskaitant GOX fermentą, degradacijos ar proteolitinio skaidymo.Apibendrinant galima teigti, kad skirtingų medaus rūšių antibakterinis poveikis skyrėsi ir jam reikšmingą įtaką darė burnos bei žaizdų aplinkos sąlygos.Parengta pagal Juraj Majtan, Marcelos Bucekovos, Viktoriios Chirkovos, Janos Godocikovos pranešimą kongrese „Apimondia 2025“