Dar prieš kelerius metus Australija buvo viena iš paskutinių didžiųjų pasaulio bitininkystės šalių, kurioje Varroa destructor erkės nebuvo įsitvirtinusios. Tačiau 2022 m. erkė pirmą kartą aptikta netoli Niukaslo uosto Naujajame Pietų Velse. Prasidėjo didžiulė naikinimo programa, tačiau sustabdyti parazito nepavyko. Dabar Australija pereina į kitą etapą – mokosi gyventi ir ūkininkauti kartu su Varroa erkėmis.2026 m. Kvinslando vyriausybė paskelbė skirianti 500 tūkst. Australijos dolerių šešiems naujiems projektams, skirtiems Varroa erkių kontrolei, bitininkų mokymui ir pasirengimui ilgalaikei kovai su šiuo parazitu. Tarp projektų yra įprastų priemonių – bitininkų mokymai ir regioniniai Varroa erkių kontrolės planai. Tačiau du projektai ypač intriguoja: mokslininkai tirs vorų nuodų peptidus ir kurs dvigrande RNR (dsRNA) paremtas technologijas, kurios ateityje galėtų labai tiksliai veikti Varroa erkes.Australijos padėtis išskirtinė. Europos bitininkai su Varroa erkėmis gyvena jau dešimtmečius, todėl susiformavo gydymo metodai, preparatų naudojimo schemos ir praktinė patirtis. Australijos bitininkystė iki 2022 m. vystėsi beveik be šio parazito. Pirmasis Varroa protrūkis aptiktas vykdant nacionalinę bičių kenkėjų stebėseną prie Niukaslo uosto. Australijos institucijos mėgino parazitą išnaikinti, tačiau galiausiai tapo aišku, kad nepavyko. Australijos sodininkystė ir žemės ūkis labai priklauso nuo bičių atliekamo apdulkinimo. Varroa erkių plitimas gali sumažinti laukinių ir sulaukėjusių bičių šeimų skaičių, todėl komercinės bičių šeimos apdulkinimui tampa dar svarbesnės. Taigi Varroa erkės Australijoje nėra vien bitininkų problema – tai ir žemės ūkio produktyvumo bei maisto gamybos klausimas.Kvinslando finansuojama programa pasirinkta gana neįprastai. Pinigai skiriami ne vien naujiems preparatams ieškoti.Numatyti šeši projektai:Mokymai sodininkystės sektoriui. Bus organizuojama edukacinė programa, skirta Varroa rizikai ir jos valdymui nuo apdulkinimo priklausomose sodininkystės sistemose.Praktiniai Varroa mokymai bitininkams. Bitininkai bus mokomi atpažinti erkes, nustatyti užkrėtimo lygį ir taikyti kontrolės priemones.Vorų nuodų peptidų tyrimai. Sunshine Coast universiteto mokslininkai bandys iš vorų nuodų kilusių peptidų formules Varroa erkėms kontroliuoti.Dvigrandės RNR (dsRNA) technologija. Tas pats universitetas kurs precizines molekulines priemones, skirtas konkrečiai Varroa erkėms.Nemokami mokymai apie Varroa kontrolę ir atsparumą. Juos rengs Pietų Kvinslando bitininkų asociacija.Šeši regioniniai Varroa valdymo planai. Juos rengs Kvinslando bitininkų asociacija.Šios kryptys atskleidžia svarbų požiūrio pokytį: vien cheminio gydymo ateityje gali nebepakakti. Bene labiausiai dėmesį patraukiantis projektas – iš vorų nuodų gautų peptidų panaudojimas. Vorų nuodai nėra viena cheminė medžiaga. Juose yra daugybė biologiškai aktyvių molekulių, tarp jų – peptidų, kurių dalis veikia bestuburių nervų sistemą. Mokslininkų tikslas nėra tiesiog „gydyti bites vorų nuodais“. Ieškoma konkrečių molekulių arba jų pagrindu sukurtų junginių, kurie galėtų stipriai veikti Varroa erkę, tačiau būtų pakankamai selektyvūs, kad nepadarytų žalos pačiai bitei. Būtent selektyvumas yra viena didžiausių šiuolaikinės Varroa kontrolės problemų. Bitė ir Varroa yra nariuotakojai. Todėl surasti medžiagą, kuri sunaikintų erkę, tačiau būtų saugi bitei, nėra paprasta. Jeigu mokslininkams pavyktų identifikuoti labai selektyviai Varroa veikiančius peptidus, ateityje galėtų atsirasti visiškai naujos biologinės kilmės akaricidų grupės. Tačiau kol kas tai mokslinių tyrimų kryptis, o ne bitininkams paruoštas gydymo metodas.Antrasis Sunshine Coast universiteto projektas gali būti dar reikšmingesnis. Mokslininkai kurs dvigrandės RNR (dsRNA) pagrindu veikiančias precizines priemones Varroa erkėms. Ši technologija paremta vadinamuoju RNR interferencijos RNAi mechanizmu. Labai supaprastintai jį galima įsivaizduoti kaip konkretaus Varroa geno „išjungimą“. Mokslininkai pirmiausia nustato geną, kuris erkei būtinas išgyventi, vystytis ar daugintis. Tuomet sukuriama specifinė dvigrandė RNR, atitinkanti pasirinkto geno seką. Patekusi į organizmą ši RNR gali suaktyvinti natūralų mechanizmą, kuris slopina konkretaus geno veiklą. Teoriškai tai suteikia milžinišką pranašumą – galima sukurti priemonę, nukreiptą į konkretų Varroa biologinį taikinį, kartu stengiantis kuo mažiau paveikti medunešę bitę.Šiuo metu dsRNA ir vorų nuodų peptidų projektai yra tyrimų stadijoje. Reikės įvertinti ne tik jų veiksmingumą kovojant su Varroa, bet ir daugybę kitų dalykų: saugumą bitėms ir perams, stabilumą avilyje, naudojimo būdą, gamybos kainą, galimus likučius bei praktinį pritaikomumą dideliuose bitynuose.Parengta pagal užsienio spaudą