Europai vis rimčiau ruošiantis galimam naujo bičių parazito Tropilaelaps mercedesae išplitimui, iškyla labai praktiškas klausimas: kaip bitininkui ar veterinarijos specialistui patikimai nustatyti, ar ši erkė jau yra bičių šeimoje?Atsakymas nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti.2026 m. žurnale Scientific Reports paskelbtas Rogan Tokach, Dan Aurell, Bajaree Chuttong, Geoffrey R. Williams ir kitų mokslininkų tyrimas parodė, kad metodai, kuriuos bitininkai sėkmingai naudoja Varroa destructor užkrėtimui nustatyti, Tropilaelaps mercedesae atveju gali būti gerokai mažiau patikimi.Mokslininkai palygino penkis skirtingus diagnostikos metodus. Rezultatas labai aiškus: geriausiai Tropilaelaps aptiko lipnus avilio dugnas, perų akelių atakiavimas ir perų rėmo nukratymo metodas. Tuo tarpu alkoholio plovimas ir cukraus pudros metodas, puikiai pažįstami Varroa stebėsenai, atsidūrė sąrašo gale.Tai svarbus perspėjimas Europos bitininkams: ieškodami Tropilaelaps taip, kaip ieškome Varroa, galime jos tiesiog nerasti.Kodėl Europai dabar tai taip svarbu?Tropilaelaps mercedesae yra parazitinė erkė, puolanti medunešės bitės Apis mellifera perus.Parazituojamos besivystančios lervos ir lėliukės. Užkrėtimas gali sumažinti išsiritančių bičių svorį, sukelti vystymosi deformacijas ir prisidėti prie virusų perdavimo.Ilgą laiką buvo manoma, kad Tropilaelaps daugiausia yra šiltesnio Azijos klimato problema. Viena iš priežasčių – labai stipri šių erkių priklausomybė nuo nuolatinių bičių perų.Tačiau pastarųjų metų įvykiai šią nuomonę keičia.T. mercedesae jau patvirtinta Apis mellifera šeimose Vakarų Azijoje ir Rytų Europoje. Todėl regionuose, kuriuose parazito dar nėra, tampa ypač svarbu jį pastebėti pačioje invazijos pradžioje.O tam reikalingas pakankamai jautrus diagnostikos metodas.Tyrimas atliktas 26 užkrėstose šeimoseEksperimentas atliktas 2024 m. sausio pabaigoje Čiangmajaus universitete Tailande.Tyrimui pasirinktos 26 Apis mellifera šeimos. Jos mažiausiai du mėnesius iki tyrimo nebuvo gydytos nuo Tropilaelaps, kad jose išliktų pakankamas natūralus erkių kiekis.Mokslininkai kiekvieną šeimą tikrino keliais skirtingais metodais ir lygino jų gebėjimą aptikti parazitą.Buvo išbandyti penki būdai:1. Lipnus avilio dugnas.2. Užakiuotų darbininkių perų akelių atakiavimas.3. Perų rėmo nukratymo – „bump test“ – metodas.4. Bičių plovimas alkoholiu.5. Cukraus pudros metodas.Svarbu tai, kad pagal lipnius dugnus Tropilaelaps buvo aptikta visose 26 šeimose.Vadinasi, tyrėjai žinojo, kad visos eksperimente dalyvaujančios šeimos iš tikrųjų yra užkrėstos.Tai leido labai aiškiai įvertinti, kiek užkrėstų šeimų „pražiūri“ kiti metodai.Geriausias rezultatas – lipnus dugnasJautriausias iš visų tirtų metodų buvo lipnus avilio dugnas.Į avilio dugną buvo įdedama vazelinu padengta plokštė, nuo bičių apsaugota tinkleliu. Ji šeimoje buvo laikoma maždaug 70 valandų – beveik tris paras.Nukritusios erkės prilipdavo prie paviršiaus ir vėliau būdavo suskaičiuojamos.Šiuo metodu Tropilaelaps aptikta 100 % tirtų šeimų.Tai labai geras rezultatas ankstyvajai diagnostikai.Tačiau metodas turi ir rimtą praktinį trūkumą – reikia bent du kartus atvykti į bityną: pirmą kartą įdėti plokštę, o po kelių dienų ją paimti ir kruopščiai patikrinti.Todėl šis metodas labai jautrus, tačiau nėra pats patogiausias, kai reikia greitai patikrinti šimtus ar tūkstančius šeimų.Antras pagal jautrumą – perų atakiavimasKitas labai gerai pasirodęs metodas buvo tiesioginis užakiuotų darbininkių perų tikrinimas.Kiekvienoje šeimoje mokslininkai atakavo ir patikrino 200 darbininkių perų akelių.Rezultatas – Tropilaelaps aptikta 92 % šeimų, arba 24 iš 26.Tai logiška, žinant šios erkės biologiją.Tropilaelaps didžiąją savo gyvenimo ciklo dalį praleidžia būtent peruose. Todėl norint rasti parazitą labai racionalu jo ieškoti ten, kur jis daugiausia gyvena.Tyrimas taip pat parodė, kaip svarbu patikrinti pakankamą akelių skaičių.Kai buvo vertinama, kas būtų nutikę tikrinant mažesnius mėginius, rezultatai buvo tokie:200 akelių – aptikta 92 % užkrėstų šeimų;100 akelių – vidutiniškai apie 85 %;50 akelių – tik apie 70 %.Tai labai svarbi praktinė detalė.Jeigu atakiuosime vos kelias dešimtis akelių ir erkių nerasime, tai dar nereiškia, kad šeima neužkrėsta.Įdomus kompromisas – rėmo nukratymo testasTrečias pagal jautrumą buvo vadinamasis brood frame bump test – perų rėmo nukratymo metodas.Jo principas gana paprastas.Iš šeimos paimamas perų rėmas, nuo jo pašalinamos suaugusios bitės, o rėmas stipriai stuksenamas ar kratomas virš šviesaus paviršiaus. Ant perų paviršiaus ar tarp akelių esančios Tropilaelaps erkės nukrenta ir jas galima pastebėti.Šis metodas nėra toks jautrus kaip kelias paras avilyje laikomas lipnus dugnas, tačiau turi didelį privalumą – rezultatą galima gauti to paties apsilankymo bityne metu.Ankstesniais duomenimis, visa procedūra vienai šeimai užtrunka maždaug 15 minučių.Todėl mokslininkai mano, kad būtent šis metodas gali būti vienas praktiškiausių kompromisų tarp diagnostikos jautrumo ir darbo sąnaudų.Alkoholio plovimas – geras Varroa, bet prastas Tropilaelaps metodasČia prasideda bene svarbiausia tyrimo dalis.Daugelis pažengusių bitininkų Varroa užkrėtimą nustato alkoholio plovimo metodu.Paimamas nustatytas kiekis suaugusių bičių, jos plaunamos alkoholyje, atsiskyrusios Varroa erkės suskaičiuojamos ir apskaičiuojamas užkrėtimo procentas.Varroa stebėsenai tai labai vertingas metodas.Tačiau Tropilaelaps mercedesae atveju jis pasirodė prastai.Dar blogiau pasirodė cukraus pudros metodas.Abu su suaugusių bičių mėginiu susiję metodai aptiko Tropilaelaps tik maždaug trečdalyje užkrėstų šeimų.Tai reiškia labai paprastą dalyką:neigiamas alkoholio plovimo rezultatas negali patikimai įrodyti, kad šeimoje nėra Tropilaelaps.Kodėl Varroa metodas neveikia?Priežastis slypi esminiame dviejų erkių biologijos skirtume.Varroa destructor nemažą gyvenimo dalį praleidžia ant suaugusių bičių. Šioje dispersinėje fazėje erkės maitinasi suaugusių bičių riebaliniu kūnu.Todėl paėmus kelių šimtų bičių mėginį yra nemaža tikimybė kartu paimti ir ant jų esančias Varroa erkes.Su Tropilaelaps situacija kitokia.Šios erkės yra daug labiau priklausomos nuo bičių perų ir labai mažai laiko praleidžia ant suaugusių bičių. Manoma, kad jos net nesugeba normaliai maitintis ant suaugusių bičių.Todėl paėmus suaugusių bičių mėginį galima tiesiog nepataikyti į tas kelias erkes, kurios tuo momentu yra ne peruose.Štai kodėl alkoholio plovimas ir cukraus pudra gali rodyti:„0 erkių“,nors šeimos peruose jų iš tikrųjų yra.Skirtumas tarp metodų – beveik penkis kartusMokslininkai apskaičiavo ir vadinamąjį 50 % aptikimo slenkstį – kokio perų užkrėtimo reikia, kad konkretus metodas turėtų 50 % tikimybę aptikti Tropilaelaps.Rezultatai labai iškalbingi:rėmo nukratymo testas – 1,15 % užkrėstų perų akelių;alkoholio plovimas – 5,20 %;cukraus pudra – 5,67 %.Kitaip tariant, rėmo nukratymo metodas turi realią galimybę aptikti parazitą jau esant palyginti nedideliam perų užkrėtimui.Alkoholio plovimui reikia gerokai didesnės erkių populiacijos, kad tikimybė apskritai jas aptikti pasiektų 50 %.Invazinio parazito stebėsenai tai labai svarbu, nes tikslas yra rasti pirmąsias užkrėstas šeimas, o ne tik tada pastebėti problemą, kai erkių jau labai daug.Tropilaelaps pasiskirsčiusi peruose netolygiaiTyrimas atskleidė ir dar vieną praktinę detalę.Erkės šeimos peruose nėra pasiskirsčiusios visiškai tolygiai.Užkrėtimo lygis skirtingose to paties rėmo pusėse buvo gana panašus, tačiau tarp skirtingų perų rėmų skirtumai buvo didesni.Tai dar kartą paaiškina, kodėl kelių atsitiktinių akelių patikrinimas nėra pakankamas.Jeigu pasirinksime „švaresnį“ perų plotą, galime erkių nerasti, nors kitame tos pačios šeimos rėme jų yra gerokai daugiau.Todėl diagnostikoje svarbus ne tik tikrinamų akelių skaičius, bet ir mėginio reprezentatyvumas.Vieno tobulo metodo kol kas nėraParadoksalu, tačiau pats jautriausias metodas nėra pats patogiausias.Lipnus dugnas – labai jautrus, tačiau reikalauja kelių apsilankymų.200 perų akelių atakiavimas – jautrus, tačiau lėtas ir imlus darbui.Rėmo nukratymo testas – greitesnis, bet vis tiek vienai šeimai gali prireikti apie 15 minučių.Alkoholio plovimas ir cukraus pudra – greiti ir patogūs, tačiau Tropilaelaps atveju per mažai jautrūs.Tai tampa rimta problema kuriant nacionalines stebėsenos programas.Patikrinti 10 šeimų galima kruopščiai. Patikrinti dešimtis tūkstančių šeimų tokiu pat būdu – jau visiškai kitas uždavinys.Todėl mokslininkai pabrėžia, kad vis dar reikia greito, lengvai pritaikomo ir kartu labai jautraus Tropilaelaps diagnostikos metodo.Ko neturėtume daryti Europoje?Svarbiausia tyrimo išvada labai praktiška:negalime tiesiog paimti Varroa stebėsenos metodikos ir manyti, kad ji taip pat gerai veiks Tropilaelaps.Abi yra bičių parazitinės erkės.Abi dauginasi peruose.Abi gali labai smarkiai pakenkti bičių šeimoms.Tačiau jų biologija nėra vienoda.Varroa pakankamai ilgai būna ant suaugusių bičių, todėl bičių mėginio tyrimas yra informatyvus.Tropilaelaps daug stipriau susieta su perais.Todėl ir jos reikia ieškoti peruose ir aplink perų lizdą.Ką tai reikštų Lietuvos bitininkui?Kol Tropilaelaps mercedesae Lietuvoje nėra nustatyta, pagrindinis tikslas būtų ne reguliariai skaičiuoti jos užkrėtimo procentą, kaip darome su Varroa, o kuo anksčiau pastebėti galimą pirmąjį atvejį.Jeigu ateityje Europoje didėtų šio parazito patekimo rizika, vien alkoholio plovimo rezultatu pasikliauti nereikėtų.Įtarimą turėtų kelti:• neįprastai margi ir pažeisti perai;• žuvusios ar nenormaliai besivystančios lėliukės;• deformuotos jaunos bitės;• labai greitai per korius judančios pailgos erkės;• Varroa primenantys šeimos pažeidimai, kurių nepaaiškina nustatytas Varroa kiekis.Tokiu atveju reikėtų tikrinti pačius perus ir kreiptis į kompetentingas veterinarijos institucijas dėl rūšies patvirtinimo.Viena pavojingiausių situacijų – „nieko neradau“Šis tyrimas pateikia pamoką, kuri aktuali ne tik mokslininkams.Diagnostikoje labai svarbu atskirti du teiginius:„parazito nėra“ir„mano naudotas metodas parazito neaptiko“.Tai nėra tas pats.Jeigu alkoholio plovimas Tropilaelaps aptinka tik maždaug trečdalyje žinomai užkrėstų šeimų, nulinis rezultatas suteikia labai ribotą informaciją.O invazijos pradžioje būtent mažo užkrėtimo šeimų aptikimas yra svarbiausias.Tropilaelaps verčia iš naujo mokytis erkių diagnostikosEuropos bitininkai per kelis dešimtmečius išmoko gyventi su Varroa destructor. Atsirado alkoholio plovimo metodai, natūralaus kritimo stebėjimas, gydymo slenksčiai ir sezoninės kontrolės schemos.Tačiau Tropilaelaps mercedesae nėra „dar viena Varroa erkė“.Varroa erkių atveju žiūrime į suaugusias bites.Tropilaelaps atveju pirmiausia turime žiūrėti į perus.Šiuo metu jautriausias iš tirtų metodų yra lipnus avilio dugnas. Perų atakiavimas taip pat labai veiksmingas, o rėmo nukratymo metodas gali būti geras kompromisas tarp jautrumo ir darbo sąnaudų.Tuo tarpu du Varroa pasaulyje gerai pažįstami metodai – alkoholio plovimas ir cukraus pudra – gali praleisti didelę dalį Tropilaelaps užkrėstų šeimų.Parengta pagal Rogan Tokach, Dan Aurell, Bajaree Chuttong ir kt. „Sensitivity of current Tropilaelaps mercedesae monitoring methods in Apis mellifera colonies“. Scientific Reports, 16, 16778 (2026).