Daugelis vartotojų mano, kad jeigu ant stiklainio parašyta „medus“, jame yra grynas ir natūralus produktas. Tačiau atlikti DNR tyrimai rodo, kad nemaža dalis Švedijos parduotuvėse parduodamo medaus gali būti praskiesta, kitaip pakeista arba taip stipriai apdorota, kad biologinis medaus profilis nebeatitinka tikram medui būdingo profilio. Tyrimas atliktas ne pelno organizacijos „Honungsringen“ užsakymu, finansuojant Švedijos žemės ūkio valdybai.
Medus – vienas dažniausiai klastojamų maisto produktųMedus laikomas vienu dažniausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje. ES ir tarptautinių kontrolės institucijų duomenimis, dideli medaus kiekiai kasmet praskiedžiami pigiais cukraus ar sirupų tirpalais, neretai taip, kad tokio klastojimo nepavyksta nustatyti tradiciniais šiuo metu naudojamais analizės metodais. Vartotojui įvertinti tokį produktą taip pat labai sunku – jis atrodo kaip medus ir jo skonis gali būti gana panašus į medaus.„Honungsringen“ pirmininkas Fabianas Lindhe sako: „Galima manyti, kad nėra didelio skirtumo, ar ant jogurto užsipilate sirupo, ar medaus.“ Tačiau, pasak jo, medaus gamyba yra daug didesnės sistemos dalis. Bitės ir bitininkystė yra svarbios apdulkinimui, įskaitant sėklininkystę. Kai tikrą medų iš rinkos išstumia pigus sirupas, ilgainiui nukenčia ne tik bitininkai – rizika kyla biologinei įvairovei, žemės ūkiui ir maisto gamybai. Bitininkai priversti konkuruoti su produktais, kurių gamybos sąnaudos gerokai mažesnės. Dėl tokios konkurencijos profesionalūs bitininkai visoje Europoje gali būti priversti nutraukti veiklą.Lindhe atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą: falsifikuotas arba labai stipriai apdorotas medus gali nebeturėti dalies savybių, būdingų tikram medui. Tuomet kyla elementarus klausimas – jeigu stiklainyje ne medus, kas jame iš tikrųjų yra? Jeigu tai nenurodyta ant pakuotės, vartotojas nežino, ką perka. Kodėl medų taip apsimoka klastoti? Viena pagrindinių priežasčių – didžiulis kainų skirtumas tarp tikro medaus ir cukraus pagrindu pagamintų sirupų. Kai pigų sirupą sunku aptikti tradiciniais laboratoriniais metodais, ekonominė klastojimo nauda tampa labai didelė.Norėdama išsiaiškinti, kokio masto problema egzistuoja Švedijoje, „Testfakta“ pavedė dviem nepriklausomoms laboratorijoms ištirti 12 skysto medaus produktų, parduodamų Švedijos parduotuvėse. Tyrimus atliko Estijos laboratorija „Celvia“ ir Austrijos „Sinsoma“. Abi laboratorijos naudojo naujus pažangius DNR analizės metodus.
Kaip galima nustatyti medaus tikrumą pagal DNR?Metodo principas labai įdomus. Tikras medus turi savotišką biologinį pirštų atspaudą. Jame galima aptikti DNR pėdsakų iš augalų;  gyvūnų ir vabzdžių; mikroorganizmų – bakterijų, grybų, virusų ir kt.  Šie biologiniai pėdsakai natūraliai patenka į medų iš aplinkos per visą jo gamybos procesą. Kai medus praskiedžiamas cukraus sirupu arba yra stipriai apdorojamas, pavyzdžiui, kaitinamas, šis biologinis profilis gali pasikeisti. Naujoji DNR analizė tokius pokyčius gali užfiksuoti.10–20 milijonų DNR sekų iš vieno medaus mėginioViena iš tyrimo vadovių Estijos mokslinių tyrimų bendrovėje „Celvia“ Anita Lipu aiškina, kad DNR analizė tiria visą medaus biologinį „pirštų atspaudą“. Vertinama, kokius augalus lankė bitės, kokių mikroorganizmų yra meduje, ar aptinkama bičių ir kitos faunos pėdsakų bei kokiomis proporcijomis jie pasiskirstę. Jos teigimu, falsifikavimas ar netinkamas medaus tvarkymas pakeičia šį biologinį profilį taip, kad pokytį galima aptikti. Vieno medaus mėginio „Celvia“ analizėje tiriama net 10–20 milijonų DNR sekų. Vėliau pasitelkiamas mašininis mokymasis, o gautas profilis lyginamas su patvirtintų autentiško medaus mėginių profiliais. „Celvia“ duomenų bazė daugiausia sudaryta iš europietiško medaus, tačiau joje yra nemažai mėginių ir iš Pietų Amerikos bei Azijos. Iš viso modelis paremtas daugiau kaip 1 100 kruopščiai atrinktų mėginių.
Iš 12 tirtų medų tik penki atitiko tikram medui būdingą profilį„Testfakta“ ištyrė 12 skysto medaus produktų, parduodamų Švedijos parduotuvėse. Vienuolika buvo importuoti, o vienas – švediškas. Produktai vertinti dešimties balų skalėje: 10 – didžiausia tikimybė, kad medus tikras;
1 – didelė tikimybė, kad profilis neatitinka tikro medaus. Tyrimų duomenimis, tik penki iš dvylikos mėginių buvo įvertinti kaip atitinkantys tikram medui būdingą profilį. Likusių septynių mėginių DNR profiliuose nustatyta reikšmingų nukrypimų. Septyniuose produktuose DNR analizė nustatė reikšmingų nukrypimų nuo tikram medui būdingo biologinio profilio. Trijuose ICA medaus produktuose nustatyta maža augalų DNR dalis – vos 2–9 % – ir kartu didelė mielių dalis. Eldorado meduje aptikta didelė augalų įvairovė, tačiau didžiąją DNR dalį sudarė mielių DNR. Svensk Honungsförädling, Lune de Miel ir Garant mėginiuose taip pat nustatyta mažai augalinės DNR ir profiliai, neatitinkantys įprasto tikro medaus profilio.  Anita Lipu pabrėžia, kad vien iš šių rezultatų neįmanoma tiksliai nustatyti, kas konkrečiai buvo padaryta su produktu. Tačiau, jos vertinimu, yra stiprių požymių, kad šių mėginių profilis neatitinka tikro, neklastoto medaus.
Kodėl falsifikuotame meduje gali būti daugiau mielių?Tikras medus dėl didelės cukrų koncentracijos, mažo pH ir bičių fermentų pasižymi natūraliomis mikroorganizmų augimą slopinančiomis savybėmis. Nedideli mikroorganizmų kiekiai meduje gali egzistuoti ramybės būsenoje, tačiau paprastai aktyviai nesidaugina. Jeigu natūrali medaus pusiausvyra sutrikdoma, pavyzdžiui, jį praskiedus arba stipriai apdorojus, šis apsauginis poveikis gali sumažėti. Todėl biologiniame profilyje gali atsirasti didesnė mielių ar bakterijų dalis.
Vienintelis Švedijos medus tikrasVienintelis tyrime dalyvavęs švediškas medus buvo Svensk Landskapshonung. Jo rezultatai buvo labai geri. Mėginyje nustatyta didelė augalų DNR dalis, didelė augalų rūšių įvairovė ir mažas mielių kiekis. Bendras DNR profilis gerai atitiko tikram medui būdingus profilius, todėl laboratorija įvertino jį kaip labai tikėtinai autentišką. Tikram medui būdingus DNR profilius taip pat parodė Änglamark, Gårdshonung ir Maribel produktai. Abu laboratoriniai tyrimai juos įvertino teigiamai. Coop medus surinko šiek tiek mažiau balų, tačiau taip pat buvo įvertintas kaip tikėtinai tikras.
Įdomus „Coop“ atvejis„Coop“ meduje nustatyta didelė augalų DNR dalis ir aiškus medui būdingas biologinis profilis. Tačiau Austrijos laboratorija „Sinsoma“ aptiko labai mažą kiekį DNR, siejamos su cukranendrių amarais ir būdingos sirupui. Jeigu bitės medunešio metu būtų maitintos cukraus sirupu – o tai gaminant tikrą medų neleidžiama – poveikis DNR profiliui, pasak laboratorijos, būtų ryškesnis. Todėl nustatytas nedidelis nukrypimas galėjo atsirasti ir dėl žieminio bičių maitinimo cukraus tirpalu likučių, o toks maitinimas yra leidžiamas.
Net tikras medus dėl apdorojimo gali prarasti jam būdingą biologinį profilįProblema nebūtinai reiškia, kad į medų buvo įpiltas cukraus sirupas. Anita Lipu aiškina, kad net iš pradžių visiškai tikro medaus DNR profilį gali smarkiai pakeisti intensyvus pramoninis apdorojimas. Pavyzdžiui, ultrafiltracija pašalina žiedadulkes, kuriose yra augalų DNR. Per stiprus kaitinimas pažeidžia pačias DNR molekules. Procesai, keičiantys vandens kiekį, taip pat veikia medaus mikrobiologinę pusiausvyrą. Todėl DNR analizė gali būti naudojama ne tik galimam falsifikavimui, bet ir neįprastai stipriam produkto apdorojimui nustatyti.
Ką DNR tyrimas gali ir ko negali nustatyti?DNR analizė negali tiksliai nustatyti, kaip konkretus medus buvo pagamintas ar apdorotas. Taip pat vien DNR tyrimas neleidžia galutinai teisiškai nuspręsti, ar konkretus produktas yra „tikras medus“. Tačiau metodas gali nustatyti, ar produkto biologinis profilis reikšmingai nukrypsta nuo to, kas paprastai aptinkama tikrame ir tinkamai tvarkytame meduje. Tokius nukrypimus gali sukelti kaitinimas, filtravimas, ilgas laikymas arba skiedimas.
Mažas augalų rūšių skaičius savaime nėra klastojimo įrodymasNet tikrame meduje nustatytų augalų rūšių skaičius gali labai skirtis. Jeigu bitynas stovi šalia didžiulio rapsų lauko ar obelų sodo, bitės gali surinkti medų, kuriame augalų įvairovė bus gana maža. Tai nereiškia, kad medus falsifikuotas. Todėl laboratorijos vertina ne paprastą augalų rūšių skaičių, o augalų DNR santykį su kitais biologiniais pėdsakais ir visą bendrą DNR profilį.„Celvia“ metodas jau akredituotas pagal ISO 17025Estijos „Celvia“ laboratorijos medaus DNR analizės metodas 2026 m. balandį gavo laboratorinę akreditaciją pagal ISO 17025. Tai suteikia šiam metodui daug didesnę reikšmę diskusijose apie būsimą Europos medaus autentiškumo kontrolę. Iki šiol viena didžiausių problemų kovojant su šiuolaikiniu medaus falsifikavimu buvo ta, kad tradiciniai metodai ne visada pajėgia nustatyti pažangiai pagamintus cukraus sirupų mišinius. DNR metodas siūlo visiškai kitą požiūrį – ieškoma ne vien konkretaus pažeidimo, bet vertinama, ar visas produkto biologinis „pirštų atspaudas“ atrodo taip, kaip turėtų atrodyti tikro medaus.Ką pataria vartotojams?Anita Lipu teigia, kad saugiausias pasirinkimas – pirkti medų tiesiogiai iš vietinio bitininko. Perkant parduotuvėje ji rekomenduoja neapsiriboti gražiu priekinės etiketės dizainu, o perskaityti smulkesnę informaciją. Ypač svarbi kilmė. Ji rekomenduoja atsargiai vertinti produktus, pažymėtus bendrine nuoroda „ES ir ne ES šalių medaus mišinys“. Kuo kilmė konkretesnė, tuo vartotojui lengviau suprasti, ką jis perka. Kitas signalas – kaina. Neįprastai pigus medus per daug geras pasiūlymas, kad būtų tikras. Bitininkystė kainuoja, todėl adekvati medaus kaina yra būtina tiek produkto kokybei, tiek tvariai bitininkystei išlaikyti.  
Tyrimo rezultatai

Abiejų nepriklausomų laboratorijų vertinimai iš esmės sutapo. Iš dvylikos Švedijos parduotuvėse pirktų skysto medaus produktų tik penkių DNR profiliai atitiko tai, kas paprastai nustatoma tikrame ir švelniai apdorotame meduje. Daugumos kitų mėginių biologiniai profiliai įvairiu mastu nukrypo – pavyzdžiui, nustatyta maža augalinės DNR dalis, palyginti su kitais biologiniais pėdsakais, arba neįprastai didelis mielių DNR kiekis.Parengta pagal užsienio spaudą