Parduotuvėje, turguje ar mugėje medaus pasirinkimas gali būti labai platus. Skiriasi jo spalva, kvapas, skonis, konsistencija ir kaina. Tačiau kaip suprasti, kuris medus iš tiesų geras?

Kristalizacija
Dauguma medaus rūšių anksčiau ar vėliau kristalizuojasi. Vienas medus sukietėja greitai, kitas ilgiau išlieka skystas – tai priklauso nuo jo botaninės kilmės, gliukozės ir fruktozės santykio bei laikymo sąlygų. Štai, pavyzdžiui, pirmasis pavasarinis rapsų ar kiaulpienių medus kristalizuojasi labai greitai, o lipčiaus medus gali išlikti skystas ir iki Kalėdų. 

Kvapas ir skonis
Geras medus turi būdingą natūralų aromatą, kuris priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą, konkrečių metų oro sąlygų, vietovės. Vienas medus gali būti švelnus, kitas – intensyvus, kartesnis ar net šiek tiek aitresnis. Pavyzdžiui, grikių medus paprastai yra tamsus, išskirtinio kvapo, ryškaus skonio, rapsų medus – šviesus, labai švelnaus skonio, turės jam būdingą raugintų kopūstų aromatą, pievų medus kvepės gėlėmis, bus geltonos ar rusvos spalvos, švelnaus skonio, liepų medus kvepės liepžiedžiais, bus mėtų skonio. Net tos pačios rūšies medus iš skirtingų vietovių ar skirtingų metų gali šiek tiek skirtis.

Kilmės šalis
Renkantis medų verta atkreipti dėmesį ir į medaus kilmę. Jei skaitant etiketę, aišku, kas medų surinko, lengviau pasitikėti tokiu produktu. Geras ženklas, kai etiketėje nurodytas konkretus bitininkas ar bitininkystės ūkis, adresas, telefono numeris. Tad štai kodėl verta rinktis vietinių bitininkų medų. Tuomet galima ne tik sužinoti, kur stovėjo aviliai ir kada medus buvo išsuktas, pasiskambinti bitininkui, jei kyla klausimų. Verta prieš perkant medaus paragauti. Tokią galimybę jums gali suteikti tik vietos bitininkas, kai perkate medų turguje, mugėje ar bityne. Tik pirkdami medų tiesiai iš bitininko galite jo paklausti, kokiu laikotarpiu medus surinktas, kokie augalai tuo metu žydėjo. Rinkdamiesi vietinį medų palaikote savo krašto bitininkus ir jų šeimas.

Ar medus genda?
Tinkamai laikomas medus neturėtų sugesti. Reikėtų atkreipti dėmesį į nebūdingą medui rūgštų ar fermentacijos kvapą. Tai gali būti ženklas, kad medus išsuktas nesubrandintas, jame buvo per daug drėgmės ir prasidėjo rūgimo procesas. Net geriausias medus gali prarasti dalį savo savybių, jei bus laikomas netinkamai. Medui labiausiai tinka sausa, vėsi ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugota vieta. Indą reikėtų laikyti sandariai uždarytą, nes medus sugeria drėgmę ir aplinkos kvapus. Jo nereikėtų laikyti šalia stipriai kvepiančių produktų ar ilgą laiką palikti saulėje.