Net ir natūralus medus gali turėti įvairių kokybės trūkumų. Dalis jų atsiranda dar avilyje ar sukimo metu, kiti – dėl netinkamo laikymo, šildymo ar fasavimo.Per didelis drėgmės kiekisVienas iš medaus defektų – per didelis vandens kiekis. Toks medus yra mažiau stabilus ir gali pradėti rūgti. Rizika ypač padidėja, jei medus išimamas iš avilio dar nepakankamai subrendęs arba laikomas drėgnoje aplinkoje.FermentacijaRūgimas yra vienas aiškiausių medaus gedimo požymių. Fermentuojantis medui gali atsirasti rūgštokas ar alkoholinis kvapas, putos, burbuliukai, pakisti skonis ir konsistencija. Dažniausiai tai susiję su per dideliu drėgmės kiekiu ir mielių veikla.PerkaitinimasPer aukšta temperatūra arba ilgas šildymas blogina medaus kokybę. Mažėja fermentų aktyvumas, silpnėja aromatas, gali tamsėti spalva ir didėti hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis.Per ilgas laikymas šilumojeNet ir nekaitinamas medus, ilgai laikomas šiltoje patalpoje, sensta greičiau. Pamažu keičiasi jo aromatas, spalva, fermentų aktyvumas ir kiti kokybės rodikliai.Tiesioginių saulės spindulių poveikisSaulė ir aukšta temperatūra spartina medaus kokybės blogėjimą. Todėl skaidriuose induose laikomą medų reikėtų saugoti nuo tiesioginės šviesos.Pašaliniai kvapai ir skoniaiMedus lengvai sugeria aplinkos kvapus. Jei jis laikomas šalia degalų, dažų, chemikalų, stipriai kvepiančių maisto produktų ar kitų kvapių medžiagų, gali įgauti nebūdingą kvapą ir skonį.Mechaninės priemaišosVaško dalelės, bičių kūno dalys, medžio atplaišos, propolio gabalėliai ar kiti nešvarumai blogina produkto išvaizdą ir higieninę kokybę. Tinkamas košimas ir švarus darbas padeda jų išvengti.Putų sluoksnisBaltos ar rusvos putos medaus paviršiuje gali susidaryti dėl oro burbuliukų, vaško dalelių, žiedadulkių ar kitų lengvesnių priemaišų. Nedidelis putojimas savaime dar nebūtinai reiškia gedimą, tačiau gausios putos kartu su rūgščiu kvapu gali rodyti fermentaciją.SluoksniavimasisKartais medus gali išsisluoksniuoti – apačioje susidaro kristalų sluoksnis, o viršuje lieka skystesnė dalis. Tai gali būti susiję su cukrų sudėtimi, temperatūros svyravimais ar netolygiu kristalizavimu. Jei viršutinis sluoksnis turi daug drėgmės, padidėja fermentacijos rizika.Stambi ir netolygi kristalizacijaKristalizacija pati savaime nėra defektas. Tačiau jei meduje susidaro labai stambūs, kieti kristalai ar nevienoda grūdėta struktūra, vartotojui tai gali būti nepatrauklu. Tokia konsistencija dažnai priklauso nuo laikymo temperatūros ir kristalizacijos proceso valdymo.Drėgmės sugėrimas iš aplinkosMedus yra higroskopiškas, todėl iš oro sugeria drėgmę. Jei indas laikomas atviras ar blogai uždarytas, ypač drėgnoje patalpoje, viršutiniame sluoksnyje gali padidėti vandens kiekis ir prasidėti rūgimas.Netinkamas indasMedaus kokybę gali pabloginti netinkamos arba nešvarios talpos. Indai turi būti skirti sąlyčiui su maistu, švarūs, sausi ir neturėti pašalinio kvapo. Netinkamos medžiagos gali turėti įtakos medaus skoniui ar saugai.Metalo skonisIlgai laikant medų netinkamame metaliniame inde arba naudojant pažeistą įrangą, gali atsirasti metalo poskonis. Medus yra silpnai rūgštus, todėl įranga ir talpos turi būti pagamintos iš maistui tinkamų medžiagų.Dūmų kvapasPer daug naudojant dūminę bitininkystės priemonę arba netinkamai elgiantis sukimo metu, medus gali įgauti dūmų aromatą. Ryškus pašalinis kvapas laikomas kokybės trūkumu.Pašarinio sirupo priemaišaJei bitės gausiai maitinamos cukraus sirupu tuo metu, kai į avilius dedami medui skirti koriai, sirupas gali patekti į išsukamą produktą. Tokia produkcija jau neatitinka natūralaus medaus sampratos ir gali būti laikoma rimtu kokybės pažeidimu.