Amitrazas daugelyje šalių tapo vienu pagrindinių ginklų prieš Varroa destructor po to, kai erkės išvystė atsparumą daliai piretroidų ir kitų sintetinių akaricidų. Tačiau intensyvus vienos veikliosios medžiagos naudojimas sukuria labai stiprų atrankos spaudimą. Naujausi molekuliniai tyrimai rodo, kad amitrazui mažiau jautrios Varroa populiacijos jau gali būti atpažįstamos pagal konkrečius receptoriaus geno pokyčius.Kaip atsiranda atsparumasAmitrazas veikia erkių nervų sistemos receptorius. Jeigu atsitiktinė mutacija pakeičia vaisto taikinį taip, kad erkė išlieka gyva, o gydymas kartojamas metai iš metų, tokios erkės gauna didžiulį evoliucinį pranašumą. Jos išgyvena, dauginasi ir perduoda atsparumo požymį palikuonims.Tai nėra teorinis scenarijus. Atsparumas piretroidams Varroa populiacijose jau seniai žinomas, todėl natūralu, kad intensyviai naudojamas amitrazas susiduria su tuo pačiu evoliuciniu procesu.Ispanijoje rasta F290L mutacija2025 m. žurnale Pest Management Science paskelbtame tyrime Ispanijos bitynų Varroa erkėse aptikta F290L mutacija β2 tipo oktapamino receptoriuje – viename pagrindinių amitrazo taikinių. Kolonijose, kuriose mutantinio alelio dažnis buvo didesnis, erkės į amitrazą reagavo lėčiau, o mažesnis jautrumas buvo ryškesnis populiacijose, kuriose mutacija buvo dažna homozygotiškai.Tai svarbu todėl, kad atsparumas pereina iš „bitininkui atrodo, kad preparatas veikia silpniau“ į molekuliškai išmatuojamą biologinį reiškinį.Skirtingose šalyse – skirtingos mutacijosTyrimai Turkijoje nustatė kitą mutaciją – Y337F – ir eksperimentiškai patvirtino jos ryšį su sumažėjusiu jautrumu amitrazui. Korėjoje aprašyta T115N mutacija, kuri 2020–2024 m. iš retos tapo plačiai paplitusia didėjant amitrazo naudojimui.Tai rodo labai svarbų principą: Varroa atsparumas nebūtinai visame pasaulyje atsiranda tuo pačiu genetiniu keliu. Skirtingos populiacijos gali „rasti“ skirtingus sprendimus tam pačiam cheminiam spaudimui.Kodėl vien nesėkmingas gydymas dar neįrodo atsparumoJeigu po gydymo erkių lieka daug, priežasčių gali būti kelios: neteisingas panaudojimo laikas, per didelis perų kiekis, pasibaigęs preparato galiojimas, netinkamos laikymo sąlygos, nepakankama veikliosios medžiagos ekspozicija arba reinvazija iš aplinkinių šeimų. Tik tada, kai tinkamai atliktas gydymas sistemingai duoda silpną rezultatą, verta rimtai įtarti biologinį atsparumą.Todėl profesionaliame bityne reikalingas ne tik gydymo faktas, bet ir jo efektyvumo patikra – erkių kiekio matavimas prieš ir po gydymo.Kaip lėtinti atsparumo atsiradimąSvarbiausia – nesiremti viena veikliąja medžiaga metų metus. Integruota Varroa kontrolė jungia biologines ir biotechnines priemones, skirtingo veikimo preparatus, perų pertraukas, erkių stebėseną ir atsparių bičių selekciją.Rotacija neturi būti suprantama kaip atsitiktinis preparatų keitimas. Tikslas – mažinti ilgalaikį vienodo veikimo mechanizmo selekcinį spaudimą ir kartu išlaikyti pakankamai mažą erkių populiaciją, kad žieminės bitės nebūtų auginamos esant dideliam Varroa ir virusų fonui.Moksliniai šaltiniaiHernández-Rodríguez C.S. et al. (2025). A new mutation in the octopamine receptor associated with amitraz resistance in Varroa destructor. Pest Management Science 81:308–315. DOI: 10.1002/ps.8434.İnak E. et al. (2024). Identification and CRISPR-Cas9 validation of a novel β-adrenergic-like octopamine receptor mutation associated with amitraz resistance in Varroa destructor. Pesticide Biochemistry and Physiology 204:106080. DOI: 10.1016/j.pestbp.2024.106080.Rapid spread of Amitraz resistance linked to a unique T115N mutation in the octopamine receptor of Varroa mites in Korea. Pesticide Biochemistry and Physiology 210 (2025):106387. DOI: 10.1016/j.pestbp.2025.106387.Sensitivity and Resistance of Parasitic Mites Against Amitraz and Amitraz-Based Product Treatment: A Systematic Review. Insects (2025).