Pastaruoju metu įvairių bendrovių kuriami ir plačiai prieinami iš karto naudoti paruošti dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai suteikė naujų ir įdomių informacijos paieškos galimybių. DI generuojami atsakymai gali būti gana sudėtingi ir išsamūs, o interaktyvus bendravimo būdas leidžia užduoti papildomus klausimus. Ypač šalyse, kuriose nėra bitininkystės konsultantų arba jų yra labai mažai, tokie pokalbių robotai galėtų suteikti bitininkams pagal jų poreikius ir konkretaus regiono sąlygas pritaikytų patarimų. Tačiau DI generuojamų atsakymų kokybė kelia daug diskusijų, todėl kyla klausimas, ar tokios sistemos gali tinkamai pakeisti žmonių ekspertų teikiamas konsultacijas.COLOSS tyrėjų pagrindinė grupė B-RAP išbandė gerai žinomą pokalbių robotą „ChatGPT“ (kelias jo versijas). Jam buvo pateikti du praktiniu požiūriu svarbūs bitininkystės klausimai, o „ChatGPT“ pateikti atsakymai buvo įvertinti pagal jų teisingumą ir praktinį pritaikomumą. Vertinimo komisiją sudarė bitininkystės mokslininkai ir konsultantai bei veterinarijos gydytojai, kurių dauguma taip pat turėjo praktinės bitininkavimo patirties. Kiekviename klausime buvo apibrėžta konkrečioje geografinėje vietovėje iškilusi aktuali bitininkystės problema ir klausiama, kaip ją reikėtų spręsti. Buvo nagrinėjami du atvejai:amerikinis bičių perų puvinys Norvegijoje;problemos, susijusios su bičių motinėlės skiriamąja tvorele Vokietijoje.Visuose vertintuose pokalbių roboto atsakymuose buvo pateikta plati galimų problemos sprendimo būdų apžvalga, kurios kokybė buvo panaši į bendro pobūdžio bitininkystės knygose pateikiamą informaciją. Tačiau „ChatGPT“ atsakymuose nuolat buvo klaidinančios informacijos. Atsakymai buvo arba visiškai neteisingi, arba juose trūko itin svarbių detalių. Vadovaujantis tokiais klaidinančiais patarimais būtų galima sulaukti akivaizdžiai neigiamų pasekmių, pavyzdžiui:sumažėtų bičių šeimos išgyvenimo tikimybė;galėtų plisti ligos, apie kurias privaloma pranešti atsakingoms institucijoms, kartu pažeidžiant vietos teisės aktų reikalavimus;galėtų pablogėti medaus kokybė.
Be to, nemaža dalis pateiktos informacijos konkrečiais nagrinėtais atvejais buvo nenaudinga. Atsakymuose buvo pateikiami bendro pobūdžio patarimai, kaip gerinti bičių sveikatą, arba siūlomos prevencinės priemonės, kurios nagrinėjamose ūmiose situacijose nebuvo naudingos.
Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, kad dabartinės kokybės pokalbių robotų naudojimą bitininkystės konsultacijoms būtina vertinti kritiškai, ypač kai jais naudojasi nepatyrę bitininkai arba sprendžiami su teisės aktų reikalavimais susiję klausimai, pavyzdžiui, ligos, apie kurias privaloma pranešti atsakingoms institucijoms. Kad DI pokalbių robotai galėtų išnaudoti savo potencialą ir tapti lengvai prieinamomis bei patikimomis konsultavimo priemonėmis, būtini reikšmingi patobulinimai. Pavyzdžiui, pokalbių robotai turėtų būti mokomi naudojant aukštos kokybės informacijos šaltinius, kartu užtikrinant, kad pateikiama informacija būtų pritaikyta konkrečiam vietos kontekstui – atsižvelgtų į regione taikomus bitininkystės metodus ir galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Parengta pagal užsienio spaudą