Lietuviškas medus turi daug privalumų, tačiau vien gero produkto neužtenka. Jeigu apie jį nekalbėsime, nepasakosime jo istorijos ir nepaaiškinsime vartotojui, kuo jis vertingas, rinkoje visada atsiras pigesnių alternatyvų. Šiandien bitininkui nebeužtenka tik pagaminti kokybišką medų. Reikia mokėti jį ir pristatyti.Medus – ne tik saldus produktasDaugeliui vartotojų medus vis dar pirmiausia asocijuojasi su peršalimu ir arbata. Stiklainis nuperkamas kartą ar du per metus ir ilgai stovi spintelėje. Tačiau toks požiūris labai susiaurina medaus vartojimą. Medus gali būti kasdienis maisto produktas. Jį galima naudoti pusryčiams, su varške, jogurtu, košėmis, sūriais, vaisiais, kepiniais, padažais ar gėrimais. Medus gali pakeisti dalį įprastų saldiklių, o skirtingos jo rūšys suteikia vis kitokį skonį. Todėl reklamuodami medų turėtume kalbėti ne vien apie jo „naudą“, bet ir apie skonį, kilmę, kulinarinį panaudojimą bei įvairovę.Parodykime, kad medus nėra vienodasVienas didžiausių lietuviško medaus privalumų – jo įvairovė. Rapsų medus šviesus, švelnus ir greitai kristalizuojasi. Grikių – tamsesnis, stipraus aromato, sodraus skonio. Pievų medus kiekvienais metais gali būti šiek tiek kitoks, nes jo savybes lemia tuo metu žydėjusių augalų įvairovė. Būtent tai vartotojui ir reikia paaiškinti. Medus nėra standartinis fabrikinis produktas, kuris visada turi būti vienodos spalvos ir skonio. Jo skirtumai yra natūralios kilmės požymis. Bitininkas šiuo atveju gali tapti savotišku medaus gidu – padėti žmogui atrasti, kuris medus jam labiausiai patinka.Pasakokime medaus istorijąŽmonėms vis svarbiau žinoti, iš kur atsirado jų maistas. Todėl vietinis medus turi didelį pranašumą – jo istoriją galima papasakoti. Iš kokių augalų suneštas medus? Kada jis buvo išsuktas? Kuo šių metų derlius skiriasi nuo pernykščio? Kas prižiūri bites? Tokios detalės vartotojui leidžia suprasti, kad jis perka ne anoniminį produktą, o konkretaus krašto ir konkretaus bitininko darbą. Stiklainis medaus gali papasakoti apie Aukštaitijos pievas, Dzūkijos miškus ar viržynus. Būtent šios istorijos padeda lietuviškam medui išsiskirti.Pakuotės svarbaMedaus kokybė svarbiausia, tačiau pirmiausia vartotojas mato stiklainį. Tvarkinga etiketė, aiškus pavadinimas, kilmės vieta, gamintojo vardas ir patraukli pakuotė gali labai pakeisti produkto suvokimą. Lietuviškas medus neturėtų atrodyti kaip atsitiktinai supilstytas produktas. Jis gali būti modernus, estetiškas ir tinkamas dovanai.Pasinaudokite socialiniais tinklaisSocialiniai tinklai suteikia bitininkams galimybę tiesiogiai parodyti savo darbą. Vartotojams įdomu matyti ne vien galutinį stiklainį, bet ir bites, žydinčius laukus, medaus sukimą, korius, motinėles, bitynų perkėlimą. Tokios istorijos kuria pasitikėjimą. Svarbu kalbėti paprastai. Nebūtina kiekvieno įrašo paversti reklama. Kartais vien nuotrauka iš bityno ir keli sakiniai apie tai, kas tuo metu vyksta gamtoje, padeda sukurti didesnį ryšį nei tiesioginis raginimas „pirkite medų“.Mokykime ragauti medųViena įdomiausių medaus reklamos krypčių galėtų būti degustacijos. Vyno, kavos, sūrio ar šokolado degustacijos nieko nestebina. Kodėl negalėtų būti medaus degustacijų? Palyginęs rapsų, grikių, liepų, pievų ar miško medų žmogus pamato, kad jų skonis ir aromatas gali labai skirtis. Tada medus tampa nebe vien saldžiu produktu, o įdomia gastronomine patirtimi. Bitininkai galėtų rengti degustacijas mugėse, mokyklose, ūkiuose, kaimo turizmo sodybose, restoranuose ar įvairiuose renginiuose.Lietuvišką medų turime reklamuoti kartuVienas bitininkas gali reklamuoti savo ūkį, tačiau visam sektoriui naudinga reklamuoti ir patį lietuviško medaus vardą. Reikėtų daugiau bendrų kampanijų, degustacijų, edukacinių renginių ir aiškios komunikacijos apie lietuviško medaus kilmę. Svarbu, kad bitininkai vieni kitų nelaikytų tik konkurentais. Jeigu vartotojas pradės dažniau rinktis lietuvišką medų apskritai, iš to laimės visas sektorius. Mums reikia ne kovoti dėl vieno stiklainio, o didinti bendrą medaus vartojimą.