Rūšinis medus – tai medus, kuriame dominuoja vieno augalo nektaras, tačiau šio augalo neturi būti 100 proc. Vadovaujantis Medaus techniniu reglamentu, medus tam tikros rūšies gali būti vadinamas tik tada, kai ši kilmė yra pagrįsta laboratoriniais tyrimais.Kaip rūšiuoti medų?Vienas iš labai svarbių parametrų rūšiniam medui – dideli žydinčių laukų masyvai, jų dydis priklauso nuo augalo nektaringumo. Turi būti nuo 50 ha žydinčių kultūrų laukų (išskirtiniais atvejais bent 20 ha).Taip pat norint gauti rūšinį medų reikia stebėti augalų žydėjimo ciklus ir laiku nuimti meduves. Rekomenduojama tai padaryti praėjus mažiausiai 3 dienoms nuo gausaus augalų žydėjimo pabaigos. Per tą laiką bitės sutvarko nektarą ir paverčia jį medumi. Bet svarbu laikyti ne per ilgai – ne ilgiau nei 1 savaitę, kad bitės neatsineštų kitos rūšies medaus. Taip pat neverta laikyti per daug didelių lizdų (maksimaliai turi būti 12 Dadano rėmų), kad bitės medų keltų į meduves ir jį būtų lengviau atskirti.Medunešio bei augalų žydėjimo ciklų kontrolei patogu kiekviename skyriuje turėti elektronines svarstykles (jas dėkite po stipria šeima). Galima aiškiai matyti kiekvienos dienos gale, kokio stiprumo medunešis, ar tą dieną lijo. Jei medunešio nėra, žinant, kiek medaus buvo palikta, galima imtis prevencinių veiksmų, kad bitės nepradėtų badauti. Medunešiai pagal sezoniškumąPavasaris (balandis–gegužė):·        Blindės (žilvičiai)·        Klevai·        Slyvos, vyšnios, trešnės·        Obelys, kriaušės·        Kiaulpienės·        Rapsai (žieminis rapsas)Ankstyva vasara (gegužė–birželis):·        Avietės·        Rapsai (žiemos rapsas dažniausiai gegužę, vasarinis – birželio pradžioje)Vasara (birželio galas–liepa):·        Liepos·        Baltažiedžiai dobilai·        Raudonieji dobilai·        Laukinės žolės pievose·        Lipčiaus medusVasaros pabaiga (liepa–rugpjūtis):·        Grikiai·        Viržiai·        Lipčiaus medusMedunešiai pagal gausumą·        Iš rapsų, pievų augalų pakankamai gausūs, pasikartojantys metai iš metų.·        Liepų, aviečių, dobilų, grikių ar lipčiaus gali būti labai gausūs, bet ne tokie stabilūs ir labiau priklausomi nuo oro sąlygų.·        Iš blindžių, klevų, kiaulpienių pakankamai stabilūs, bet dėl trumpo žydėjimo ir vėsių orų duodantys nedidelį medaus kiekį.Rūšinio medaus ženklinimasMedaus rūšį etiketėje leidžiama nurodyti atlikus laboratorinius tyrimus, kai jis yra rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes. Informacija etiketėje negali klaidinti vartotojo, jei parašyta „grikių medus“, vartotojas turi gauti būtent tokį produktą, jei tai poliflorinis medus, etiketėje galima tiesiog rašyti „medus“ arba „žiedų medus“.Rūšinio medaus privalumaiRūšinis medus (pvz., grikių, liepų, rapsų) – tai medus, kuriame dominuoja vieno augalo nektaras, ir tai yra pagrindinis jo vertės šaltinis. Pagal Medaus techninį reglamentą jis gali būti taip vadinamas tik tada, kai ši kilmė yra pagrįsta laboratoriniais tyrimais. Rūšinis medus parduodamas brangiau, lengviau diferencijuojamas rinkoje. Pvz., liepų medus gali kainuoti 20–30 % daugiau nei paprastas žiedų medus. Vartotojas žino, kokio skonio, aromato, savybių iš vienos ar kitos rūšies medaus tikėtis. Toks medus stabilesnis pagal spalvą ir skonį. Eksportuojant šis medus turi pranašumą: jį lengviau parduoti, nes tokio medaus poreikis didesnis, jo didmeninė kaina aukštesnė.