Bičių žiedadulkės dažnai vadinamos vienu vertingiausių avilio produktų. Jose randama baltymų, aminorūgščių, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir daugybė biologiškai aktyvių augalinės kilmės junginių. Tačiau ar pagrįsta žiedadulkes vadinti „supermaistu“? Ar jos iš tikrųjų pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir kitais sveikatai potencialiai naudingais poveikiais? Į šiuos klausimus pabandė atsakyti tarptautinė mokslininkų grupė, žurnale Antioxidants paskelbusi didelę mokslinės literatūros apžvalgą „Bee Pollen as Functional Food: Insights into Its Composition and Therapeutic Properties“. Autoriai išanalizavo žiedadulkių cheminę bei maistinę sudėtį ir iki tol paskelbtus tyrimus apie jų biologinį poveikį. Pagrindinė išvada intriguojanti: bičių žiedadulkės turi išskirtinai įvairią cheminę sudėtį ir didelį funkcinio maisto potencialą, tačiau jų savybės labai priklauso nuo botaninės kilmės.Kas tos bičių surinktos žiedadulkės?Žiedadulkės pirmiausia yra augalų dauginimuisi skirtos mikroskopinės struktūros. Tačiau tai, ką bitininkas surenka žiedadulkių rinktuvu prie avilio, nebėra vien nuo žiedo nukritusios sausos žiedadulkės. Darbininkės, lankydamos žiedus, surenka žiedadulkių grūdelius, sudrėkina juos nektaru ir savo išskyromis, suformuoja gumulėlius ir neša juos ant užpakalinių kojų esančiuose žiedadulkių krepšeliuose. Taip susidaro bičių surinktos žiedadulkės (bee pollen). Jų sudėtis – nepaprastai įvairi. Viena svarbiausių mokslinės apžvalgos išvadų – nėra vienos universalios „bičių žiedadulkių sudėties“. Ji gali labai skirtis priklausomai nuo augalo rūšies, geografinės vietovės, metų laiko, oro sąlygų, surinkimo ir net produkto džiovinimo bei laikymo būdo. Žiedadulkėse paprastai randamos kelios pagrindinės medžiagų grupės: baltymai ir aminorūgštys; angliavandeniai; lipidai ir riebalų rūgštys; maistinės skaidulos; mineralinės medžiagos; vitaminai; fenoliniai junginiai ir flavonoidai; karotinoidai; įvairūs lakieji junginiai. Būtent toks maistinių ir bioaktyvių medžiagų derinys lemia didelį mokslininkų susidomėjimą žiedadulkėmis kaip funkciniu maistu. Angliavandenių kiekis bičių žiedadulkėse gali siekti maždaug 13–55 %. Tarp cukrų paprastai dominuoja gliukozė ir fruktozė. Tačiau žiedadulkių maistinę vertę lemia ne cukrūs. Daug įdomesnė jų savybė – kartu esantys baltymai, lipidai, mikroelementai ir biologiškai aktyvūs augaliniai junginiai.BaltymaiBitėms žiedadulkės pirmiausia yra baltyminis maistas. Tai ypač svarbu jaunoms bitėms, maitinančioms perus. Be pakankamo kokybiškų žiedadulkių kiekio bičių šeima negali normaliai auginti naujos kartos. Žmogui mitybos požiūriu žiedadulkės taip pat įdomios dėl baltymų ir aminorūgščių. Tačiau jų kiekis labai priklauso nuo augalo. Todėl du skirtingos botaninės kilmės žiedadulkių produktai maistine verte gali skirtis gana smarkiai. Tai viena priežasčių, kodėl mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti monoflorinių žiedadulkių standartizavimui ir jų maistinės vertės nustatymui.25 mineraliniai elementaiApžvalgos autoriai nurodo, kad mineralinės medžiagos gali sudaryti maždaug 2–6 % žiedadulkių, o jose nustatoma apie 25 skirtingus elementus. Vienas gausiausių – kalis. Jo koncentracija įvairiuose mėginiuose labai skiriasi. Taip pat randama fosforo, magnio, kalcio, geležies, cinko, vario, mangano, seleno ir kitų mikroelementų.VitaminaiTyrimuose nustatyta įvairių B grupės vitaminų – B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9 ir B12, taip pat vitamino C ir riebaluose tirpių vitaminų ar jų pirmtakų – A, E ir K. Vitaminų koncentracija nėra vienoda, o dalis jų jautrūs temperatūrai, deguoniui ir laikymo sąlygoms. Pavyzdžiui, vitaminas C gali būti prarandamas žiedadulkes termiškai apdorojant. Todėl produkto apdorojimo technologija gali būti beveik tokia pat svarbi kaip jo botaninė kilmė.Fenoliniai junginiaiDidelę mokslinės publikacijos dalį autoriai skiria polifenoliams ir flavonoidams. Tai augalų gaminamos bioaktyvios medžiagos, kurių dalis pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Žiedadulkėse aptinkama įvairių flavonoidų ir fenolinių rūgščių, o jų profilis labai priklauso nuo augalo, iš kurio žiedadulkės surinktos. Todėl skirtingos spalvos žiedadulkių granulės skiriasi ne tik išvaizda. Jų cheminė sudėtis ir biologinis aktyvumas taip pat gali būti skirtingi.Antioksidacinis aktyvumasBene daugiausia mokslinių darbų atlikta tiriant žiedadulkių antioksidacinį potencialą. Oksidacinis stresas atsiranda tuomet, kai organizme sutrinka pusiausvyra tarp reaktyviųjų deguonies formų susidarymo ir antioksidacinės apsaugos. Žiedadulkėse esantys polifenoliai, flavonoidai, karotinoidai ir kai kurie vitaminai laboratoriniuose tyrimuose geba veikti kaip antioksidantai. Tačiau didelis antioksidacinis aktyvumas mėgintuvėlyje dar nereiškia tokio paties poveikio žmogaus organizme. Medžiaga turi būti suvirškinta, absorbuota, metabolizuota ir pakankama koncentracija pasiekti tikslinius audinius. Todėl laboratoriniai antioksidacinio aktyvumo testai pirmiausia parodo produkto biologinį potencialą, o ne įrodo konkrečios ligos gydymą.Priešuždegiminis potencialasApžvalgoje aptariami ir eksperimentiniai tyrimai, rodantys galimą žiedadulkių bei jų komponentų priešuždegiminį poveikį. Tyrimuose nagrinėjami įvairūs uždegiminius procesus reguliuojantys signaliniai keliai ir mediatoriai. Tai viena perspektyviausių žiedadulkių tyrimų krypčių, tačiau ir čia didelė įrodymų dalis gaunama iš ląstelių kultūrų ar gyvūnų modelių.Antibakterinės savybėsMokslinėje literatūroje taip pat aprašytas kai kurių žiedadulkių ekstraktų aktyvumas prieš bakterijas. Tikėtina, kad prie šio poveikio prisideda fenoliniai ir kiti bioaktyvūs junginiai. Tačiau rezultatai labai priklauso nuo augalo rūšies, ekstrakcijos metodo, koncentracijos ir konkretaus mikroorganizmo. Žiedadulkės turi gana atsparų išorinį apvalkalą. Todėl žmogaus virškinimo sistema ne visas jose esančias medžiagas gali vienodai lengvai pasisavinti. Patys apžvalgos autoriai išvadose pabrėžia, kad žiedadulkės žmogaus virškinimo fermentų suskaidomos tik iš dalies ir reikia daugiau tyrimų, kaip pagerinti jose esančių bioaktyvių medžiagų biologinį prieinamumą.Būtina paminėti ir rizikąŽiedadulkės gali sukelti alergines reakcijas, ypač jautriems žmonėms. Todėl jų nereikėtų pateikti kaip visiškai nerizikingo produkto vien todėl, kad jis natūralus. Taip pat svarbi žaliavos kokybė ir galimi aplinkos teršalai. Bitės žiedadulkes renka didelėje teritorijoje, todėl produktas tam tikra prasme atspindi aplinką, kurioje gyvena bičių šeima. Tai dar viena priežastis profesionaliai žiedadulkių gamybai taikyti griežtą kokybės kontrolę, tinkamai jas surinkti, išdžiovinti, sandėliuoti.Žiedadulkės supermaistas ar vaistas?Moksliniu požiūriu tiksliausias atsakymas būtų bičių žiedadulkės yra maisto produktas, turintis funkcinio maisto potencialą. Jose randama baltymų, lipidų, angliavandenių, skaidulų, vitaminų, mineralų ir daugybė fenolinių bei kitų bioaktyvių junginių. Laboratoriniai ir ikiklinikiniai tyrimai rodo antioksidacinį, priešuždegiminį, antibakterinį ir kitokį biologinį aktyvumą. Tačiau patys apžvalgos autoriai savo išvadose aiškiai nurodo, kad reikia daugiau klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų žiedadulkių naudą žmogaus sveikatai.Parengta pagal El Ghouizi A., Bakour M., Laaroussi H., Ousaaid D., El Menyiy N., Hano C., Lyoussi B. Bee Pollen as Functional Food: Insights into Its Composition and Therapeutic Properties. Antioxidants, 2023, 12(3), 557. DOI: 10.3390/antiox12030557