Europos bitininkystė išgyvena sudėtingą laikotarpį. Bitininkams tenka vienu metu spręsti biologines, klimato kaitos ir ekonomines problemas. Apie šiuos iššūkius APICAVE simpoziume kalbėta su ispanų biologu ir bitininku Antonio Gómez Pajuelo, turinčiu daugiau kaip 50 metų darbo patirtį Pirėnų pusiasalyje, Pietų Amerikoje, Saudo Arabijoje, Šiaurės Afrikoje ir kituose pasaulio regionuose. Jo vertinimu, šiandien Europos bitininkystę labiausiai veikia Varroa destructor erkės, klimato kaita ir aviliuose besikaupiantys gydymo priemonių likučiai. Prie jų prisideda ir vis didesnę grėsmę kelianti azijinė širšė Vespa velutina.Varroa erkės – viena iš didžiausių bitininkystės problemųA. Gómez Pajuelo Varroa destructor erkes laiko viena didžiausių šiuolaikinės Europos bitininkystės problemų. Skirtinguose regionuose erkių plitimo sąlygos nevienodos. Arabijos pusiasalyje itin aukšta temperatūra tam tikrais laikotarpiais riboja jų išgyvenimą, tačiau Pirėnų pusiasalyje situacija kur kas sudėtingesnė. Čia erkės plinta praktiškai nuolat, o problemą dar labiau apsunkina nesuderintas gydymas tarp gretimų bitynų. Jeigu viename bityne erkės kontroliuojamos laiku, o šalia esančiame – ne, gydymo rezultatai gali būti trumpalaikiai. Iš stipriai užkrėstų šeimų erkės vėl patenka į aplinkinius bitynus su klaidžiojančiomis bitėmis ar plėšikavimo metu. Didėjantis bičių šeimų skaičius tam tikruose regionuose taip pat gali didinti erkių perdavimo riziką. Erkės silpnina bites, blogina jų mitybinę būklę, platina virusus ir slopina imuninę sistemą. Todėl didelis užsikrėtimas erkėmis dažnai tampa šeimos nusilpimo ar žūties priežastimi.Klimato kaita keičia bičių mitybąKita aktuali problema – klimato kaita. Dažnėjančios sausros, ilgi karščio periodai ir nepastovūs krituliai keičia augalų žydėjimo laiką, trumpina nektaro išsiskyrimo laikotarpius ir daro tiesioginę įtaką žiedadulkių kokybei. Pajuelo atlikti tyrimai parodė, kad sausringomis vasaromis net 95 proc. tirtų medaus mėginių buvo aptikta prastos būklės žiedadulkių. Tai svarbu ne tik kaip augalų reakcijos į sausrą rodiklis. Žiedadulkės yra pagrindinis baltymų, lipidų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis bitėms. Jeigu jų kokybė prasta, blogėja bičių mityba, trumpėja jų gyvenimo trukmė ir silpnėja šeimų gebėjimas atsispirti ligoms. Ypač pavojinga, kai prasta mityba sutampa su dideliu Varroa erkių kiekiu. Tokiu atveju keli neigiami veiksniai veikia kartu ir šeimos būklė gali blogėti labai greitai.Gydymo priemonių likučiai – nematoma problemaKovodami su Varroa erkėmis bitininkai naudoja įvairias gydymo priemones, tačiau dalis veikliųjų medžiagų gali kauptis avilio aplinkoje. Ypač ilgai cheminės medžiagos gali išlikti vaške, tačiau jų likučių aptinkama ir žiedadulkėse bei kituose avilio produktuose. Pajuelo atkreipia dėmesį, kad ši problema dažnai lieka nepastebima, nes bičių šeima iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti normali. Tačiau ilgalaikis mažų cheminių medžiagų kiekių poveikis gali trumpinti bičių gyvenimo trukmę, silpninti šeimas ir didinti kitų stresorių poveikį. Todėl vertinti reikia ne vieną atskirą veiksnį. Varroa erkės, pesticidai, gydymo priemonių likučiai, prasta mityba, sausros ir virusinės ligos gali veikti kartu.Invazinės širšėsPirėnų pusiasalyje ir daugelyje kitų Europos regionų vis didesnę problemą kelia azijinė širšė Vespa velutina. Šios širšės medžioja bites prie avilių, todėl šeimos patiria nuolatinį stresą. Kai plėšrūnų daug, bitės gali mažiau skraidyti, prasčiau rinkti nektarą ir žiedadulkes. Kai kuriose vietovėse ši invazinė rūšis jau tapo nebe pavieniu pavojumi, o nuolatine bitininkystės problema. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į kitas plintančias rūšis, tarp jų – rytinę širšę Vespa orientalis.Europos medaus rinką spaudžia pigus importasBiologinės problemos yra tik viena Europos bitininkystės krizės dalis. Europa nepajėgia pati apsirūpinti visu reikalingu medumi, todėl didelė jo dalis importuojama iš trečiųjų šalių. Pigesnis medus, ypač iš Kinijos ir Ukrainos, stipriai konkuruoja su Europos bitininkų produkcija. Vartotojui tai dažnai reiškia paprastą pasirinkimą: pigesnis importinis arba brangesnis vietinis medus. Tačiau Europos bitininkų gamybos sąnaudos yra gerokai didesnės. Todėl medus negali būti gaminamas tomis pačiomis sąnaudomis kaip kai kuriuose kituose pasaulio regionuose. Antonio siūlo vartotojams sąmoningai apsispręsti, ką šie renkasi: ar mažą kainą, ar produktą, kurio pirkimas padeda išlaikyti vietos bitininkus, kaimo bendruomenes ir vietinę gamybą.Autentiškumo problema griauna pasitikėjimąDar viena rimta Europos rinkos problema – medaus autentiškumas. Federacijos „Apimondia“ Europos regioninės komisijos pirmininkas Robertas Chlebo pabrėžia, kad Europos bitininkystę vis stipriau veikia pasaulinės prekybos spaudimas ir didėjantis nepasitikėjimas importuojamu medumi. 2025 m. vidutinė medaus importo iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą kaina siekė apie 1,81 euro už kilogramą. Tokia kaina Europos gamintojams sudaro labai sudėtingas konkurencines sąlygas. Padėtį dar labiau komplikuoja Europos Sąjungos atlikti patikrinimai, kurių metu maždaug pusė tirtų importuojamo medaus mėginių buvo įtariami galimu falsifikavimu cukraus sirupais. Reaguojant į šią problemą pradėtas „HarmHoney“ projektas, vykdomas 2024–2027 metais. Tai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir Jungtinio tyrimų centro iniciatyva, kurios vienas svarbiausių tikslų – tobulinti ir suderinti naujų medaus falsifikavimo būdų nustatymo metodus. Pasak Roberto Chlebo, šiandien ypač svarbu stiprinti medaus atsekamumą, tobulinti laboratorinių tyrimų metodus ir užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas.Falsifikavimo metodai tobulėjaŽemės ūkio inžinierius ir bitininkystės specialistas Etienne Bruneau problemą vertina dar plačiau. Jo nuomone, Europos bitininkystę vienu metu veikia labai žemos medaus kainos, prekybos susitarimai, dideli importo srautai, klimato kaita, invazinės rūšys ir vis sudėtingesni medaus falsifikavimo metodai. Falsifikavimo technologijos nuolat tobulėja. Atsiranda naujų sirupų ir kitų medžiagų, kurias esamais laboratoriniais metodais nustatyti vis sunkiau. Todėl tarp falsifikavimo technologijų ir jų aptikimo metodų vyksta savotiškos lenktynės. Laboratorijoms tenka nuolat kurti naujus tyrimo metodus, kad būtų galima patikimai atskirti tikrą medų nuo sufalsifikuotų produktų.Vieno sprendimo nėraŠiuolaikinės Europos bitininkystės iššūkiai labai skiriasi nuo tų, su kuriais bitininkai susidurdavo prieš kelis dešimtmečius. Anksčiau buvo galima daugiau dėmesio skirti vien medunešiui, šeimų stiprumui ar žiemojimui. Dabar bitininkas turi išmanyti ir erkių biologiją, virusų plitimą, pesticidų poveikį, bičių mitybą, klimato pokyčius, invazinių rūšių grėsmes bei pasaulinės medaus rinkos veikimą.Tačiau vien bitininkų pastangų neužtenka. Reikalinga ir veiksmingesnė rinkos kontrolė, patikimesni medaus autentiškumo tyrimai, aiškesnis kilmės atsekamumas bei sąžiningesnės prekybos sąlygos. Ne mažiau svarbus ir vartotojas. Kiekvienas pasirinkimas parduotuvėje ar turguje daro įtaką tam, kokia bus Europos bitininkystės ateitis. Jeigu norime išsaugoti profesionalius ir šeimos bitynus, vietinį medų ir bičių atliekamą apdulkinimo darbą, bitininkystės problemas turime vertinti ne atskirai, o kaip vieną tarpusavyje susijusią sistemą.Parengta pagal užsienio spaudą