Europos bitininkystei gali kilti naujas ir labai rimtas iššūkis. Parazitinė erkė Tropilaelaps mercedesae, ilgą laiką laikyta daugiausia Azijos bitininkystės problema, per pastaruosius kelerius metus pasiekė Gruziją ir Rusiją, o 2026 m. liepą apie jos aptikimą pranešta ir šiaurės rytų Turkijoje – visai netoli Gruzijos sienos. Federacijos „Apimondia“ Bičių sveikatos komisija perspėja, kad dabar Tropilaelaps erkių išplitimo į Rytų Europą rizika tapo itin didelė ir ragina nelaukti, kol parazitas bus aptiktas dar giliau Europoje.Kas nutiko Turkijoje?2026 m. liepos 26 d. dr. Asli Ozkirim atliktos bičių šeimos apžiūros metu Turkijos Artvino regione buvo pastebėtos erkės, identifikuotos kaip Tropilaelaps. Vieta kelia ypatingą susirūpinimą. Artvinas yra šiaurės rytinėje Turkijos dalyje, prie pat Gruzijos sienos. Be to, tai nėra eilinis bitininkystės regionas. Artvinas yra teisiškai saugoma izoliuota teritorija, kurioje genetinės apsaugos tikslais laikomos Kaukazo medunešės bitės (Apis mellifera caucasica). Teritorijoje pradėtas karantinas. Tačiau būtina pabrėžti vieną labai svarbią aplinkybę: PHIRA-Science nurodo, kad šis radinys nėra pateikiamas kaip oficialus Turkijos valdžios institucijų patvirtintas Tropilaelaps atvejis. Tai yra konkrečios bičių šeimos apžiūros metu užfiksuotas radinys. Nepaisant to, „Apimondia“ situaciją įvertino labai rimtai. Dar didesnį susirūpinimą kelia apžiūrėtos šeimos būklė. Vaizdo medžiagoje matomas gana didelis užkrėtimo lygis. „Apimondia“ specialistų nuomone, tai gali reikšti, kad erkė šioje vietovėje atsirado ne prieš kelias dienas ar savaites, o galėjo būti nepastebėta jau kurį laiką. Jeigu Tropilaelaps jau spėjo įsitvirtinti vietos bičių populiacijoje, vieno užkrėsto bityno izoliavimas nebūtinai reikštų, kad problema sustabdyta. Reikėtų tirti aplinkinius bitynus ir įvertinti ankstesnį bičių šeimų, motinėlių, spiečių bei bitininkystės inventoriaus judėjimą.Gruzijoje erkė patvirtinta dar 2024 metaisTurkijos radinys nėra izoliuotas įvykis. 2024 m. Tropilaelaps mercedesae buvo oficialiai patvirtinta šiaurės vakarų Gruzijoje, Samegrelo–Zemo Svanetijos regione. Tyrimai parodė dar vieną nerimą keliantį faktą – tikėtina, kad erkė toje teritorijoje jau buvo bent metus iki jos nustatymo. Kai kuriose tirtose Kaukazo bičių šeimose užkrėtimas buvo labai didelis – Tropilaelaps nustatyta net iki 24 % užakiuotų perų akelių. 2025 m. apie T. mercedesae aptikimą pranešta ir Rusijoje. Susirūpinimą kelia ir galimas parazito buvimas Armėnijoje, Azerbaidžane bei Irane.Kodėl Tropilaelaps tokia pavojinga?Bitininkams, įpratusiems kovoti su Varroa destructor erkėmis, gali atrodyti, kad tai tiesiog dar viena panaši erkė. Tačiau Tropilaelaps mercedesae biologija nuo Varroa erkių reikšmingai skiriasi. Ši erkė pirmiausia yra bičių perų parazitas. Patelės patenka į perų akeles ir dauginasi užakiuotuose peruose. Erkės ir jų palikuonys maitinasi besivystančiomis bitėmis.Dėl stipraus užkrėtimo gali atsirasti:netaisyklingas ir margas perų vaizdas;žuvusios lervos ir lėliukės;neišsivysčiusios arba deformuotos bitės;sutrumpėjęs suaugusių bičių gyvenimas;mažėjantis šeimos gyvybingumas;labai stipraus užkrėtimo atveju – šeimos žūtis.Kuo skiriasi nuo Varroa erkių?Tropilaelaps erkės turi savybę, dėl kurios jų kontrolė gali būti ypač sudėtinga – didžiąją gyvenimo ciklo dalį ji praleidžia peruose. Ant suaugusių bičių jos išbūna palyginti trumpai. Tai skiriasi nuo Varroa destructor erkių, kurios gali gerokai ilgiau išgyventi ant suaugusių bičių. Dėl šios priežasties įprasti Varroa erkių stebėsenos metodai nebūtinai bus vienodai veiksmingi Tropilaelaps aptikti. Tai reiškia ir dar vieną dalyką: jeigu bitininkas ieškos tik ant suaugusių bičių esančių erkių, ankstyvą Tropilaelaps invaziją galima lengvai pražiūrėti.Spietimas gali padėti erkei plisti2026 m. paskelbtas tyrimas Gruzijoje atskleidė dar vieną svarbų Tropilaelaps plitimo mechanizmą. Mokslininkai stebėjo natūraliai išspietusią užkrėstą bičių šeimą. Su spiečiumi iš motininės šeimos iškeliavo 8 suaugusios T. mercedesae patelės. Po savaitės keturios buvo žuvusios, tačiau kitos keturios pateko į naujai atsiradusias perų akeles, o dvi sėkmingai pradėjo daugintis. Taigi, net trumpai ant suaugusių bičių išgyvenanti erkė gali kartu su spiečiumi persikelti į naują vietą ir įkurti naują parazito populiaciją. Todėl natūralus bičių šeimų spietimas gali prisidėti prie Tropilaelaps plitimo iš vieno bityno į kitą.Didžiausią pavojų kelia žmogusNatūraliai erkė gali plisti kartu su bitėmis, tačiau daug greitesnį jos judėjimą dideliais atstumais gali lemti bitininkystė. Ypač rizikingas bičių šeimų, spiečių, paketų, motinėlių su palydovėmis ir perų korių judėjimas. Klajoklinė bitininkystė taip pat gali labai pagreitinti parazito plitimą. Tai ypač aktualu Turkijoje, kur komercinė klajoklinė bitininkystė yra labai išvystyta. Jeigu Tropilaelaps iš tiesų jau įsitvirtino šiaurės rytų Turkijoje, bičių šeimų pervežimas teoriškai gali padėti parazitui daug greičiau pasiekti vakarines šalies dalis. O iš ten kelias iki Europos Sąjungos tampa gerokai trumpesnis.Kurios Europos šalys dabar rizikuoja labiausiai?Federacijos „Apimondia“ Bičių sveikatos komisija išskiria šalis, kuriose pirmiausia reikėtų stiprinti budrumą, – Ukrainą, Bulgariją, Baltarusiją, Rumuniją, Graikiją ir Kiprą. Tai nereiškia, kad kitoms Europos valstybėms pavojaus nėra. Parazitų plitimą lemia ne vien geografinis atstumas. Gyvų bičių prekyba, motinėlių importas ir bitynų pervežimas gali per labai trumpą laiką perkelti parazitą šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Todėl Tropilaelaps problema turėtų rūpėti ir kitoms Europos Sąjungos šalims. Prieš parazitui plačiai išplintant, Bičių sveikatos komisija ragina imtis trijų pagrindinių strategijų: prevencijos, ankstyvo aptikimo ir greito reagavimo.Parengta pagal užsienio spaudą