Bitininkystę dažniausiai siejame su medaus, vaško, bičių duonos, propolio ir kitų bičių produktų gamyba. Tačiau pasaulyje vis sparčiau vystosi dar viena kryptis – apiturizmas, kai bitynas, bitininko žinios, bitininkystės tradicijos ir bičių pasaulis tampa turistine patirtimi. Viena šios srities lyderių Europoje yra Slovėnija. Čia bitininkystė jau seniai suvokiama ne tik kaip žemės ūkio šaka, bet ir kaip šalies kultūros, tradicijų bei nacionalinio identiteto dalis. Būtent Slovėnijoje buvo sukurtas vienas pirmųjų sistemiškai organizuotų apiturizmo modelių. Federacijos „Apimondia“ apiturizmo darbo grupės koordinatorė Tanja Arih Korošec teigia, kad šiandien apiturizmas žengia dar vieną žingsnį – jungiasi su vadinamąja „ApiWellbeing“ koncepcija, kai susitinka bitės, gamta, poilsis, vietos kultūra ir žmogaus gerovė.Kas yra apiturizmas?Apiturizmą galima apibrėžti kaip tvaraus ir patirtinio turizmo formą, paremtą bitininkystės paveldu, bitėmis, jų produktais ir apdulkintojų apsauga. Turistas čia nėra tik pasyvus stebėtojas. Jis gali apsilankyti bityne, susitikti su bitininku, stebėti bičių šeimą, sužinoti, kaip išgaunamas medus, paragauti skirtingų jo rūšių, susipažinti su propoliu, bičių duona ar pieneliu, dalyvauti edukacijoje, pats išbandyti kai kuriuos bitininkystės darbus.Kodėl turistams to reikia?Vis daugiau žmonių nebenori keliaudami tik aplankyti žymiausių objektų ir juos nufotografuoti. Ieškoma autentiškų patirčių, galimybės susipažinti su vietos žmonėmis, jų gyvenimo būdu, maistu ir tradicijomis. Artimiausią dešimtmetį didelę įtaką turizmui turės tvarumas, autentiška vietos kultūra, ryšys su gamta, vietinis maistas bei fizinė ir emocinė gerovė. Bitininkystė beveik idealiai sujungia visas šias sritis.Slovėnija parodė, kad bitynas gali tapti turistiniu objektuSlovėnijos patirtis šiuo požiūriu ypač įdomi. Šalis turi senas bitininkystės tradicijas, o vietinė karnikos bitė (Apis mellifera carnica) yra svarbi jos bitininkystės kultūros dalis. Lankytojams siūlomos ekskursijos į bitynus, medaus degustacijos, edukacinės programos, bitininkystės demonstracijos, įvairūs užsiėmimai ir su bičių produktais susijusios patirtys. Taip atsiranda visiškai nauja vertės grandinė. Bitininkas parduoda ne tik kilogramą medaus, bet ir žinias, istoriją bei patirtį.Nuo apiturizmo prie „ApiWellbeing“Dar naujesnė kryptis vadinama „ApiWellbeing“. Tai integruota gerovės ir patirtinio turizmo koncepcija, paremta bičių aplinka, bitininkystės tradicijomis, natūraliais produktais ir žmogaus ryšiu su gamta. Praktiškai tai gali apimti labai skirtingas veiklas – poilsį bityno aplinkoje, meditaciją, medaus masažą, bičių garsų klausymą ar įvairias su bičių produktais susijusias procedūras. Tačiau čia svarbu atskirti gerovės ir turizmo paslaugas nuo medicininio gydymo. Teiginiai apie konkrečių ligų gydymą bičių produktais ar avilio oru turi būti pagrįsti patikimais klinikiniais įrodymais ir atitikti konkrečios šalies sveikatos bei reklamos reikalavimus. Todėl saugesnė ir platesnė „ApiWellbeing“ idėja – ne žadėti išgydyti ligą, o suteikti žmogui ramybės, gamtos, bičių pasaulio pažinimo ir autentiškos kaimo patirties.Bitininkui tai gali būti naujas pajamų šaltinisEkonominiu požiūriu apiturizmas turi būti ypač įdomus mažesniems ir vidutiniams bitynams. Medaus kainą stipriai veikia derlius, konkurencija ir didmeninė rinka. Turizmo paslaugos leidžia dalį pajamų gauti nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiais metais prikopta medaus. Galima organizuoti ekskursijas į bitynus, mokymus bei praktinius užsiėmimus, poilsio programas.Medaus degustacija gali tapti tokia pat patirtimi kaip vyno degustacijaSkirtingų augalų medus turi skirtingą spalvą, aromatą, skonį. Turistui galima pasiūlyti palyginti, pavyzdžiui, rapsų, liepų, grikių, miško ar pievų medų. Bitininkas gali paaiškinti, iš kur atsiranda šie skirtumai, parodyti žiedadulkes, papasakoti apie augalus ir konkrečios vietovės gamtą. Medaus indelis tampa ne tik maisto produktu, bet konkretaus kraštovaizdžio istorija. Tokia patirtis gali skatinti ir tiesioginį pardavimą, nes lankytojas po degustacijos norės įsigyti jam labiausiai patikusį medų.Apiturizmas padeda parduoti ir kitus bičių produktusApsilankęs bityne žmogus dažnai pirmą kartą išsamiau sužino, kas yra bičių duona, propolis, žiedadulkės, bičių pienelis ar vaškas. Todėl edukacija kartu tampa ir labai veiksminga produkto pristatymo forma, sukuriamas daug stipresnis ryšys tarp gamintojo ir pirkėjo.Nauda tenka ne tik bitininkuiGerai organizuotas apiturizmas gali duoti pajamų visam regionui. Turistui reikia nakvynės, maitinimo, transporto ir kitų veiklų. Todėl bitynas gali bendradarbiauti su kaimo turizmo sodybomis, vietiniais restoranais, ūkininkais, amatų centrais, nacionaliniais ar regioniniais parkais. Tai ypač perspektyvu regionams, kuriuose nėra masinio turizmo, tačiau yra išskirtinė gamta, tradicinė bitininkystė ir vietos produktai.Bitininkas parduoda ne tik medųTai turbūt svarbiausia apiturizmo ekonominė idėja. Tradiciškai bitininkas prižiūri bites, suka medų ir stengiasi kuo geresne kaina parduoti kilogramą produkto. Apiturizmas šią formulę išplečia. Bitininkas turi tai, ko neįmanoma lengvai importuoti iš kitos šalies – savo bityną, kraštovaizdį, žinias, istoriją ir tiesioginį kontaktą su bitėmis. Visa tai gali tapti produktu. Būtent dėl to apiturizmas gali būti įdomus ateities bitininkystei: jis leidžia uždirbti ne didinant bičių šeimų skaičių ar išgaunamo medaus kiekį, o auginant bitininkystės sukuriamą vertę. Todėl ateities bitynas gali būti ne tik vieta, kurioje gaminamas medus, bet ir vieta, į kurią žmonės atvyksta pažinti bičių.Parengta pagal užsienio spaudą