Geltonuojantys rapsų laukai bitininkui dažniausiai reiškia vieną svarbiausių pavasario medunešių. Žydintys rapsai (Brassica napus) bitėms duoda daug nektaro ir žiedadulkių, šeimos sparčiai vystosi, palankiomis sąlygomis galima gauti gausų medaus derlių. Tačiau naujas Argentinos mokslininkų tyrimas atskleidė kitą šio proceso pusę. Rapsų medunešis naudingas ne tik bitėms – dėl sparčiai didėjančio perų kiekio susidaro palankios sąlygos daugintis Varroa erkėms.
Tai svarbi žinia bitininkams, nes stipri ir produktyvi bičių šeima po gero rapsų medunešio nebūtinai reiškia, kad jos parazitinė būklė taip pat yra gera. Rapsai yra vienas svarbiausių masiškai žydinčių žemės ūkio augalų daugelyje Europos šalių. Bitėms rapsai teikia pagrindinius šeimos vystymuisi reikalingus išteklius – nektarą ir žiedadulkes. Nektaras suteikia energijos ir tampa medaus žaliava, o žiedadulkės aprūpina šeimą baltymais, riebalais, aminorūgštimis, vitaminais ir kitomis medžiagomis, būtinomis perams auginti. Todėl rapsų žydėjimas dažnai sutampa su labai intensyviu bičių šeimų augimo laikotarpiu.
Žurnale „Journal of Apicultural Research“ buvo paskelbtas Argentinos mokslininkų tyrimas. Palygintos bičių šeimos, kurios intensyviai darbavosi žydinčių rapsų plotuose, su šeimomis teritorijose, kuriose šio masinio maisto šaltinio nebuvo. Rezultatas buvo gana aiškus. Šalia rapsų laikytos šeimos buvo stipresnės. Jose buvo daugiau perų ir suaugusių bičių, sukaupta gausiau maisto. Taigi rapsai akivaizdžiai sudarė palankias sąlygas bičių šeimų vystymuisi. Tačiau tyrėjai pastebėjo ir kitą labai svarbų skirtumą. Šalia rapsų laikytose šeimose nustatytas didesnis užsikrėtimo Varroa erkėmis lygis nei kontrolinėse šeimose. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paradoksalu: jeigu šeima geriau maitinasi ir yra stipresnė, kodėl joje turėtų būti daugiau parazitų? Atsakymą greičiausiai slepia Varroa erkių biologija. Varroa erkės dauginasi bičių peruose. Suaugusi apvaisinta erkės patelė prieš akelės uždengimą vašku patenka į ją. Uždengtoje akelėje prasideda erkės reprodukcija ir atsiranda nauja erkių karta. Todėl kuo daugiau šeimoje tinkamo amžiaus perų, tuo daugiau Varroa erkės turi vietų daugintis. Taigi rapsai sukuria labai geras sąlygas bičių šeimai augti, o didelis perų kiekis netiesiogiai sukuria daugiau reprodukcinių nišų Varroa erkėms.
Pavasarį bitininkas atidaro avilį ir mato puikų vaizdą: daug bičių ir perų, gausiai nešamos žiedadulkės, pilnėjančios meduvės. Išoriškai šeima atrodo idealiai. Tačiau tuo pačiu metu su užakiuotais perais gali labai sparčiai augti Varroa populiacija. Todėl šeimos stiprumas nėra patikimas mažo užsikrėtimo Varroa erkėmis rodiklis. Priešingai – intensyviai auganti šeima gali sudaryti erkėms labai geras sąlygas daugintis.
Varroa populiacijos dinamika savotiškai vėluoja. Pavasarį pradinis erkių skaičius bičių šeimoje dar gali atrodyti nedidelis. Tačiau tuo metu šeimoje labai sparčiai daugėja perų. Kiekvienas naujas perų ciklas suteikia erkėms dar vieną galimybę daugintis. Jeigu didelis perų kiekis išlieka keletą ciklų iš eilės, erkių populiacija gali didėti geometrine progresija. Problema dažnai išryškėja gerokai vėliau – vasaros pabaigoje, kai šeimai reikia pradėti auginti ilgaamžes žiemines bites. Todėl svarbu vertinti ne tik esamą užsikrėtimo erkėmis lygį, bet ir tai, kokias galimybes daugintis erkės turėjo ankstesniais mėnesiais.
Tai nebūtinai reiškia, kad nužydėjus rapsams reikia gydyti visas šeimas. Daug svarbiau – patikrinti realų užsikrėtimo lygį. Bitininkas turėtų remtis ne tik spėjimu ar kalendoriumi, o stebėsena. Svarbiausia – neleisti, kad didelė Varroa erkių populiacija sutaptų su laikotarpiu, kai šeima pradeda auginti žiemines bites.

Parengta pagal užsienio spaudą