Prancūzijos parlamentui patvirtinus įstatymo projektą, kuriuo vėl leidžiama naudoti du iki šiol buvusius uždraustus pesticidus, šalyje kilo didžiulis bitininkų ir aplinkosaugininkų pasipiktinimas.
Įstatymas leido išimties tvarka sunkumų patiriantiems žemės ūkio sektoriams naudoti pesticidus acetamipridą ir flupiradifuroną. Šiuos pesticidus leidžiama naudoti Europos Sąjungoje, tačiau Prancūzijoje jie buvo iki šiol uždrausti. Dabar juos bus galima naudoti kovai su amarų platinamomis ligomis, galinčiomis sunaikinti cukrinių runkelių, obuolių, lazdynų riešutų ir vyšnių derlių. Šių kultūrų augintojai teigia nebegalintys konkuruoti su kitų Europos šalių ūkininkais. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad acetamipridas – stipriu neurotoksiniu poveikiu pasižymintis neonikotinoidas – gali nuodyti bites, sutrikdyti jų gebėjimą rinkti maistą ir pabloginti atmintį. 2024 m. paskelbtas tyrimas taip pat parodė, kad flupiradifuronas medunešėms bitėms gali būti mirtinas.

„Greenpeace France“ pareiškė, kad šalies vyriausybė ir jos sąjungininkai parlamente „trypia mokslą, sveikatą, aplinką ir aiškiai išreikštą visuomenės valią“. Organizacija šį įstatymą pavadino „keliančiu didžiulį susirūpinimą“ ir „gėdingu“. Prancūzijos aplinkos ministrė Monique Barbut pareiškė, kad šis teisės aktas yra „žingsnis atgal aplinkosaugos srityje“, ir trečiadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau po susitikimo su prezidentu Emmanueliu Macronu ji buvo įtikinta likti pareigose.

Didžiausia Prancūzijos ūkininkų sąjunga įstatymo patvirtinimą įvertino kaip „svarbų etapą ir Prancūzijos ūkininkų pergalę“. Žemės ūkio ministrė Annie Genevard pareiškė, kad įstatymas augintojams suteikia „realius ir apčiuopiamus sprendimus“.

Prancūzijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai buvo pradėti naudoti neonikotinoidai, iki 2010-ųjų vidurio medaus gamyba Prancūzijoje sumažėjo perpus. Prie šio mažėjimo taip pat prisidėjo buveinių nykimas ir klimato krizė. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie pesticidai kenkia ne tik vabzdžiams, bet ir dirvožemio ekosistemoms, be to, gali turėti poveikį žmonių sveikatai.
Prancūzijos nacionalinės bitininkų sąjungos prezidentas Christianas Ponsas žurnalistams sakė, kad įstatymu „teigiama, jog ginamas Prancūzijos apsirūpinimo maistu savarankiškumas, tačiau nuo kada tapo priimtina sunaikinti vieną sektorių – bitininkystę – tam, kad būtų išgelbėtas kitas, pavyzdžiui, lazdynų riešutų auginimas?“

Bitininkas Yves Delaunay pasakojo, kad XX a. dešimtajame dešimtmetyje pradėjus naudoti neonikotinoidus jo medaus derlius sumažėjo nuo 80 kg iš vienos bičių šeimos iki 5 kg, o bičių šeimos ėmė nykti. „Vos per kelias dienas bičių šeimoje bičių skaičius sumažėdavo nuo 70 000 iki 20 000“, – vietos žiniasklaidai pasakojo jis. – Bitės būdavo dezorientuotos ir nebesugebėdavo grįžti į avilį. Visur rasdavome jų negyvų. Nuostoliai buvo milžiniški.“
Antradienį Prancūzijos Senatas įstatymo projektui pritarė 214 balsų, prieš balsavo 111. Praėjusiais metais Prancūzijos parlamentas jau buvo priėmęs įstatymą, kuriuo vėl leista naudoti acetamipridą, nepaisydamas daugiau nei 2 mln. parašų surinkusios peticijos prieš šį sprendimą. Tačiau šį įstatymą panaikino Prancūzijos Konstitucinė taryba, nusprendusi, kad jis neatitinka šalies Aplinkos chartijos reikalavimų. Prancūzijos aplinkos ministrė Barbut po balsavimo teigė siekusi apginti: „mūsų miškų tylą, mūsų vandens kokybę, mūsų oro švarą, mūsų dirvožemių turtingumą ir gyvybės įvairovę“. Ji sakė nusprendusi atsistatydinti, nes „jėgos, besipriešinančios šiems tikslams, tapo tokios galingos, kad nebegaliu įgyvendinti šių siekių“. Tačiau Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus atsižvelgti į klimato politikos tikslus, ji savo sprendimą pakeitė.

Žemės ūkio ministrė Genevard teigė, kad Sveikatos ir saugos agentūra pesticidus leis naudoti tik tam tikrose teritorijose, ribotą laiką ir tik tuomet, kai bus įvykdytos kelios sąlygos: nebus poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai;bus susidariusi ekstremali arba neatidėliotina situacija; nebus tinkamų alternatyvių priemonių.

Bitininkų sąjunga, aplinkosaugos organizacijos ir kairiųjų pažiūrų Prancūzijos parlamento nariai pareiškė, kad kreipsis į Konstitucinę tarybą su prašymu įvertinti naująjį įstatymą. Jų teigimu, teisės aktas neužtikrina žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos.


Parengta pagal Jon Henley, “Scandalous, irrational and irresponsible”: French beekeepers’ fury at lifting of pesticides ban, „The Guardian“, 2026 m. liepos 26 d.