Medus lietuviams visada turėjo ypatingą reikšmę. Puikus to įrodymas – gausybė posakių, kaip „kieno burna karti, tam ir medus nesaldus; ant visų žolynų bitelės leidžiasi, bet ne nuo visų medų ima“. Alegorijos apie medų, kaip „medaus mėnuo“, „medaus upės“ ar „medaus krantai“ taip pat lengvai suprantamos ir dažnai naudojamos, kalbant apie malonias akimirkas, turtingą gyvenimą. Senovėje medus buvo naudojamas ir kaip valiuta, vaistas ar maistas. Nenuostabu, kad „auksinis eliksyras“ ir dabar yra laikomas tradiciniu lietuvių produktu, o jį gaminantys ūkininkai gerbiami ir vertinami.
Klaipėdos krašte Katkų kaime bitininkaujantis Marius Krikščiūnas įsitikinęs, kad žmonės turėtų mažiau kištis į bičių gyvenimą. Jo pasirinktą bitininkavimo būdą, kai nenaudojami rėmeliai, stengiantis kuo mažiau trikdyti Dievo vabalėlius, Lietuvoje taiko vis daugiau bitininkų mėgėjų.
Vasario 2 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentu Algirdu Skirkevičiumi, viceprezidentu Kazimieru Spetyla ir UAB „Bičių korys“ direktoriumi Jonu Juodvalkiu. Susitikimo metu buvo ne tik pasidalinta asmenine patirtimi, susijusia su bitininkystės tradicijomis Lietuvoje, bet ir iškeltos problemos, kurių svarbiausios – būtinybė ūkininkams šienauti pievas du kartus per metus ir laukų purškimas.
JAV bitininkystės centrą Kaliforniją apėmė keisti laikai. Stengiantis įveikti ekologines problemas ir masinį vabzdžių išmirimą, avilių šeimininkai dabar ir patys pluša kaip bitės. Kasmet pavasarį, per patį apdulkinimo sezono įkarštį, naktimis be atpdairos vagiami aviliai. Bitininkystė dideliu verslu tapo prieš kelis dešimtmečius. XX amžiuje amerikiečiai bitininkai uždirbdavo pardavinėdami medų. Kad medus būtų skanesnis, avilius bitininkai stengdavosi statyti toliau nuo didelių miestų, ten, kur bitės galėtų laisvai skraidyti ir rinkti medų. Idealios vietos avilių statymui buvo rančos, užsėtos medonešiui palankiomis kultūromis. Sutartis su rančos savininkais buvo sutvirtinama rankų paspaudimais ir medaus stiklainiu. Situacija pasikeitė, kai Kalifornijoje atsirado migdolai ir kitos didelės vertės žemės ūkio kultūros – pistacijos, graikiniai riešutai, mandarinai ir apelsinai.
Lietuviškas medus Izraelyje? Ką? „Drąsi antraštė!“ – sušuks, kas nors iš minios. O kodėl gi ne? Ambicingi tikslai – džiuginantys rezultatai. 2017 m. sausio 19 d. apsilankiau VšĮ „Versli Lietuva“ ir Izraelio Ambasados Lietuvoje organizuotame informaciniame eksporto skatinimo renginyje „Eksporto klubas: Izraelis“. Kad lietuviai drąsūs ir smalsūs žmonės įrodo pilna renginio salė. Ūkio ministerija yra parengusi Lietuvos prioritetinių eksporto rinkų sąrašą, Izraelis irgi jame.
Kamanė yra laukinis, tačiau labai reikalingas vabzdys sodyboms. Jos apdulkina daug augalų, kurių neapdulkina bitės, be to, skraido ir lietingomis, apsiniaukusiomis dienomis, kai bitutės neskraido. Apie kamanių naudą retai kas susimąsto, Lietuvoje, turbūt, tik vienetai yra žmonių, kurie stengiasi prisivilioti į savo sodybą šį sodo pagalbininką. Jei sukursite pas save palankias kamanėms sąlygas, tai šis gyvūnėlis pats atskris ir apsigyvens šalia jūsų. Kamanė apdulkins ir tuos laukinius augalus, kurių neapdulkina kiti vabzdžiai. Todėl atsiradus kamanei jūsų sklype turėtų jame padidėti ir laukinių augalų įvairovė. Tikimės, kad šis straipsnis padės pakeisti skaitytojo požiūrį į šiuos vabzdžius ir praturtins jo sodybos pievutes.
