JAV bitininkystės centrą Kaliforniją apėmė keisti laikai. Stengiantis įveikti ekologines problemas ir masinį vabzdžių išmirimą, avilių šeimininkai dabar ir patys pluša kaip bitės. Kasmet pavasarį, per patį apdulkinimo sezono įkarštį, naktimis be atpdairos vagiami aviliai. Bitininkystė dideliu verslu tapo prieš kelis dešimtmečius. XX amžiuje amerikiečiai bitininkai uždirbdavo pardavinėdami medų. Kad medus būtų skanesnis, avilius bitininkai stengdavosi statyti toliau nuo didelių miestų, ten, kur bitės galėtų laisvai skraidyti ir rinkti medų. Idealios vietos avilių statymui buvo rančos, užsėtos medonešiui palankiomis kultūromis. Sutartis su rančos savininkais buvo sutvirtinama rankų paspaudimais ir medaus stiklainiu. Situacija pasikeitė, kai Kalifornijoje atsirado migdolai ir kitos didelės vertės žemės ūkio kultūros – pistacijos, graikiniai riešutai, mandarinai ir apelsinai.
Lietuviškas medus Izraelyje? Ką? „Drąsi antraštė!“ – sušuks, kas nors iš minios. O kodėl gi ne? Ambicingi tikslai – džiuginantys rezultatai. 2017 m. sausio 19 d. apsilankiau VšĮ „Versli Lietuva“ ir Izraelio Ambasados Lietuvoje organizuotame informaciniame eksporto skatinimo renginyje „Eksporto klubas: Izraelis“. Kad lietuviai drąsūs ir smalsūs žmonės įrodo pilna renginio salė. Ūkio ministerija yra parengusi Lietuvos prioritetinių eksporto rinkų sąrašą, Izraelis irgi jame.
Kamanė yra laukinis, tačiau labai reikalingas vabzdys sodyboms. Jos apdulkina daug augalų, kurių neapdulkina bitės, be to, skraido ir lietingomis, apsiniaukusiomis dienomis, kai bitutės neskraido. Apie kamanių naudą retai kas susimąsto, Lietuvoje, turbūt, tik vienetai yra žmonių, kurie stengiasi prisivilioti į savo sodybą šį sodo pagalbininką. Jei sukursite pas save palankias kamanėms sąlygas, tai šis gyvūnėlis pats atskris ir apsigyvens šalia jūsų. Kamanė apdulkins ir tuos laukinius augalus, kurių neapdulkina kiti vabzdžiai. Todėl atsiradus kamanei jūsų sklype turėtų jame padidėti ir laukinių augalų įvairovė. Tikimės, kad šis straipsnis padės pakeisti skaitytojo požiūrį į šiuos vabzdžius ir praturtins jo sodybos pievutes.
Kroatija – graži kalnų šalis, turinti 4,5 milijono gyventojų (plotas tik 15 proc. mažesnis už Lietuvą). Skaičiuojama, kad šalyje yra 11 tūkst. bitininkų, iš kurių daugiausia (80 proc.) yra mėgėjų, 17 proc. – pusiau profesionalų (turi ir darbą, ir bitininkauja) ir tik 3 proc. gyventojų užsiima profesionalia bitininkyste, laikoma apie 660 tūkst. bičių šeimų.
Bitininkystės įstatymas Kroatijoje priimtas dar 1288 m., tad ir šiandien šalyje bitininkystei skiriamas didelis dėmesys. Daugiau nei prieš pusšimtį metų įkurta Bitininkų asociacija (įkūrė Ivo Tomašek) sėkmingai šalyje vysto bitininkystę. Kroatijos vyriausybė įpareigojusi Bitininkų asociaciją registruoti bitininkus ir bičių šeimas, įrašant duomenis į Nacionalinį registrą. Bitynų išsidėstymas užfiksuojamas viešai publikuojamame kadastriniame žemėlapyje.
Nuo senų senovės Lietuvoje populiari bitininkystė vieniems yra širdžiai atgaivą teikianti veikla, kitiems – pragyvenimo šaltinis. Dažnam bitininkui darbas ir pomėgis susilieja į viena.
Profesionalai perspėja, kad bitininkystė nėra saldus verslas. Darbas bityne reikalauja geležinės kantrybės, geros sveikatos ir daugybės žinių, o Dievo vabalėliai nedovanoja aplaidumo ir paviršutiniškumo.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kviečia teikti paraiškas pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programą. Paraiškos pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programą priimamos nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. sausio 21 d.
