Straipsniai

"Respublikinė praktinė konferencija: Bitininkystės aktualijos Lietuvoje"

Posted in Straipsniai

2016-06-30 Lietuvos edukologijos institute įvyko Respublikinė praktinė konferencija: Bitininkystės aktualijos Lietuvoje.
Kaip įprasta, konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas, Lietuvos mokslų akademijos narys, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius.

konferencija A.Skirkevičius K.Spietyla

Pati konferencija buvo sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje daugiau buvo akcentuojami moksliniai pasiekimai, pateikta daug skaičių, išvadų, kas, manau, daugumai bitininkų buvo ne taip įdomu, tačiau dėl bendro išprusimo vertėjo išklausyti. O antroje dalyje daugiau dėmesio buvo skirta praktiniams reikalams bitynuose, kas bitininkams buvo daugiau aktualu, todėl ir klausimų bei diskusijų buvo daugiau.

Trumpai apie konferenciją:
Žemės ūkio ministerijos atstovas pasveikino susirinkusius, pasidžiaugė Lietuvos bitininkystės rezultatais, paminėjo, kad 2015 metais Lietuvoje maždaug 4 proc. padaugėjo bičių šeimų, taip pat didėja ir surenkamo medaus kiekiai. Bendrai bitininkystės veiklą įvertino teigiamai.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius pirmame pranešime detaliau paanalizavo neonikotinoidų naudojimo Lietuvoje problemą. Atkreipė dėmesį, į tai, kad visi tik akcentuoja į pasekmes, kuomet žūva bičių šeimos, tačiau pasekmės būna kur kas didesnės, kadangi minėti preparatai sukelia ir kitų pašalinių veiksnių. Kaip pavyzdį paminėjo: kad neonikotinoidai per augalų šaknų sistemą persiduoda į augalo lapus, ant kurių pavirsta rasos lašais. Rasą suvartoja ne tik bitės, tačiau ir kiti vabzdžiai, dėl ko susilpnėja jų imuninė sistema, padidėja susirgimų įvairiomis ligomis, rizika.

Taip pat informavo, kad Lietuvos bitininkų sąjungos puslapyje yra atmintinė dėl neonikotinoidų.

Atmintinė bitininkams:
Norėdami laiku gauti informaciją apie 2,5 km atstumu nuo bitynų vykdomus augalų purškimus augalų apsaugos produktais, turite:
– užregistruoti savo bitynus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registre;
– prieš tris dienas ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre pažymėti būsimą bičių šeimų perkėlimo vietą ar naujų bičių avilių pastatymo vietą;
– gavę tikslią informaciją apie 2,5 km atstumu nuo bitynų planuojamus purkšti laukus patys turite naudoti priemones, siekdami apsaugoti savo laikomas bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produkto poveikio. Pastebėję augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimus, galinčius turėti įtakos bičių apsinuodijimui ar žuvimui, turite nedelsiant:
– surinkti ir užfiksuoti kuo daugiau informacijos apie įtariamą pažeidimą: užrašykite tikslų augalų apsaugos produktų panaudojimo (purškimo ar kt.) laiką, vietą, purkštuvo ar kitos įrangos modelį ir kt., esant galimybei padarykite nuotraukas ar nufilmuokite. Ši informacija turėtų padėti suinteresuotų tarnybų atstovams tirti su bičių žuvimu susijusius įvykius;
– kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) regioninius skyrius (RS) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinius padalinius nurodytais telefonais pagal bityno buvimo vietą.
– Kai susisiekti iš karto nepavyksta (pažeidimą pastebėję ne darbo metu, šventinę dieną ar kt.), įtariamo pažeidimo informaciją išdėstykite raštu, nurodykite liudininkų duomenis (vardą, pavardę bei kontaktus), raštą pasirašykite, pridėkite turimas nuotraukas ar filmuotą medžiagą ir pateikite nurodytais adresais (el. paštu arba paštu) arba asmeniškai atvykus į atitinkamą VATŽŪM regioninį skyrių (pagal bityno buvimo vietą). Esant galimybei, pasidarykite pateikiamos medžiagos kopijas.
– Taip pat siūlome apie pažeidimus informuoti savivaldybių seniūnijų žemės ūkio specialistus.

Prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius antrame pranešime kalbėjo apie mažąjį avilių vabalą. Šio kenkėjo gimtinė yra Afrika. Jis atsirado 1988 metais ir daugelyje šalių pridarė daug neigiamų pasekmių.
A. Skirkevičius atkreipė dėmesį, kad mažasis avilių vabalas yra labai išplitęs Kanadoje, kuri yra tokioje pat geografinėje juostoje, kaip ir Lietuva. Todėl Lietuvoje minėtas vabalas turėtų tokias pat geras sąlygas gyventi ir plisti. Šiuo metu Lietuvoje mažojo avilių vabalo neužfiksuota, tačiau reikia jį tik atsigabenti ir turėsime tokią pat problemą kaip ir kitose šalyse. Vabalą galima atsivežti su kitomis bitėmis ar eksportuojant bičių motinas, taip pat jie gali patekti į Lietuvą per eksportuojamus vaisius ar daržoves, kartu su bitininkais, jei jie lankysis užkrėstuose bitynuose.
Europoje gyvenančios bitės su su minėtu vabalu pačios nekovoja, todėl jis gali laisvai gyventi ir daugintis avilyje. Pats vabalas bitėms nėra pavojingas, tačiau jų kiaušinėliai ir užaugusios lervos, kurios maitinuosi viskuo, ką randą avilyje, yra labai pavojingos. Mažasis avilių vabalas bijo šviesos, todėl apžiūrint šeimas, jie krenta nuo rėmelių ir slepiasi avilių tarpuose, kituose koriuose.

Apsaugos ir profilaktikos priemonės nuo mažojo avilių vabalo:
– mažojo avilių vabalo gaudyklės, kurios pilnai jų neišnaikina, tačiau sumažina populiaciją;
– laikyti stiprias bičių šeimas, taip pat pasižyminčias higienine elgsena;
– vengti bityne ligų, vaško kandžių, prastų motinėlių, didelio spietlumo, nepridėti per daug korių;
– patalpa, kur laikomi koriai, kitas bičių inventorius, turi būti gerai vėdinama, palaikoma apie 50 proc drėgmė.

Gamtos tyrimų centro Dr. Laima Blažytė – Čereškienė, skaitė paskaitą: Bičių ligų sukelėjai bičių motinose: ar tai pavojinga? Paskaitos metu supažindino su moksliniu tiriamuoju darbu ir jo rezultatais, paminėjo daug įvairių skaičių, kurių čia nevardinsiu, nes nesugebėsiu visko gerai ir aiškiai paaiškinti.

Tik trumpai paminėsiu, kad toks tiriamasis darbas buvo atliktas pirmą kartą Lietuvoje ir ištyrus jaunas neapvaisintas bičių motinėles (2-3 dienų) virusų sukelėjų nenustatyta, o motinas perkėlus poravimuisi į nukleusus ir joms susiporavus su nežinomais tranais, nustatyta, kad net 76% motinėlių, užsikrėtė juodųjų motinų lopšelių virusu. Iš viso medunešėse bitėse aptinkama daugiau nei 20 įvairių virusų. Todėl šis mokslinis darbas bus plėtojamas toliau, bus siekiama nustatyti, kas įtakoja įvairių ligų plytimą, bei kokioje stadijoje bitės užsikrečia. Tai nustatyti ir rasti sprendimo būdus yra labai vertinga, kadangi įvairūs ligų, virusų sukelėjai veikia motinos feromonus, per kuriuos perduodama įvairi informacija bitėms ir nuo ko priklauso visas avilio bičių sklandus darbas.

Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovė skaitė paskaitą: Bičių perų puvinių paplitimas Lietuvoje. Pranešėja paskaitos metu dar kartą supažindino su Amerikinio ir Europinio puvinio ligos požymiais, paminėjo, kad Europinis puvinys yra ne toks pavojingas, kadangi ligos sukelėjai negamina sporų, todėl su šia liga lengviau kovoti. Taip pat paminėjo, kad užsienyje yra greitieji testai, kurie padeda nustatyti šių ligų požymius. Lietuvoje, atlikus palyginamuosius tyrimus, nustatyta, kad minėti testai tiksliai nustato ligą, tik esant klinikinės ligos požymiams, kai liga jau labai išplitusi, tačiau pradinėse stadijose jie teigiamų rezultatų neparodo ir nesutampa su laboratoriniais testais.

Paminėjo, kad, atliekant tyrimus, nustatyta, kad 2014 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 18,5 proc. užkrėstų bičių šeimų, o 2015 m. jau 28,8 proc. Pasidžiaugė, kad Lietuvoje užkrėstų bitynų žymiai mažiau nei Latvijoje, tačiau atkreipė dėmesį, kad tam galėjo turėti įtakos, kad Lietuvoje buvo imti mėginiai iš bitynų, kuriuose yra 20 ir daugiau bičių šeimų. Šis pastebėjimas sutapo su bitininkų nuomone, kad mažuose bitynuose, ypač tuose, kur bitininkai neturi daug patirties, ligos požymių gali būti žymiai daugiau, todėl statistika yra netiksli.
Antroje dalyje bitininkams, manau, buvo įdomiau, kadangi buvo kalbama daugiau apie praktinius dalykus, susijusius su bitynų priežiūra.

UAB „Bičių Austėja“ direktorius Sigitas Uselis, pasidalino savo įžvalgomis apie Varozės erkes, jų gydymo metodus bei priemones. Pranešėjas išsakė savo nuomonę, kad nepakankamo gydymo nuo erkių pasekmės yra:
– kad rudenį bitės palieka avilius, o aviliuose lieka koriai su perais ir maistu;
– po žiemos randama aviliuose žuvusių bičių, o lizdo kraštuose būna maisto.

Daugelis mano, kad tai bado pasekmė, tačiau S.Uselio numonė, tai taip pat yra erkių priežastis, kadangi dėl didelio erkių kiekio bitės blogai žiemoja, suvartoja daugiau maisto, o prasidėjus perų auginimui ir atšalus orams, bitės nepalieka perų, kad jie nesušaltų, todėl negali pasiekti maisto, sušąla ir žūva, sulindusios į korių akeles.

– dar viena pasekmė, tai apviduriuoti koriai.
Daugelis bitininkų mano, kad tai nozematozės ligos pasekmė, tačiau pranešėjo nuomonė, kad tai taip pat įtakoja erkės, kadangi jos bitėms sukelia stresą, o jos pradeda daugiau vartoti maisto, dėl ko užkiša savo žarnyną ir pradeda viduriuoti, todėl mano, kad pagrindinė žuvimo priežastis ne viduriavimas, o erkės.

S. Uselis pasidžiaugė, kad 2015 m. Lietuvoje nuo varozės erkių Lietuvos bitininkai didelių nuostolių nepatyrė, kuo negalėjo pasidžiaugti kitų šalių bitininkai, kaip Čekijos ar Kroatijos. Kad Lietuvoje žuvo mažiau bičių šeimų nuo Varozės erkių, įvardino du pagrindinius aspektus: 1. kad, Lietuvoje buvo karšta vasara, kas sustabdė erkių dauginimąsi ir 2. Bitininkų žinios ir pastangos, kovojant su erkėmis.
Paminėjo, kad žuvusių šeimų buvo pas tuos bitininkus, kurie nepažįsta arba nepripažįsta erkių, ir pas tuos, kurie padarė klaidų, gydant bites. Atkreipė dėmesį, kad erkės pripranta tiek prie vaistų naudojamų su juostelėmis, tiek prie vaistų, naudojamų amitrazės preparatų, kaip mitakas ir pan. Tik prie antrų vaistų jos įgauna imunitetą truputį per ilgesnį laiką, ne per 5-6 metus, o per 7-8. Taip pat atkreipė dėmesį, kad naudojant mitaką ir panašius preparatus, dauguma bitininkų nenaudoja respiratorių, kurie tikrai reikalingi.

Pranešėjas paminėjo, kad kol kas efektyviausias gydymas, prie kurių nepripranta erkės, tai ekologinis gydymas, tačiau jis yra nepakankamas. Dar įvardijo vieną efektyvų būdą kovoti su erkėmis: traninių korių išpjaustymą, nes ant traninių perų būna daugiausia erkių, tačiau šis gydymas turi ir neigiamų pasekmių, kadangi bitėms yra sukeliamas stresas. Kuo daugiau lendama į avilį, tuo daugiau streso gauna bitės. Patarė, kad, gydant bites, geriausiai keisti gydymo būdus. Jei ankstyvame gydyme buvo naudojami ekologiniai vaistai, tai vėlyvame reikėtų naudoti cheminius vaistus ir atvirkščiai, jei iš pradžių buvo naudojami cheminiai vaistai, tai vėliau gydyti ekologiškai.

Pabaigai juokaudamas paminėjo, kad geriausi vaistai nuo varoa erkių yra bitininko žinios, o spręsti, kaip peržiemojo bitės galima iš to, kaip pavasarį elgiasi bitininkai, kokių daugiau bitininkų būna, perkančių bites ar jas parduodančių.

Bičiulis uždavė klausimą, kad girdėjo, jog kai kurie bitininkai oksalo rūgštimi bites gydo net sausio mėnesį, kai bitės būna kamuolyje, pasiteiravo, ar tai veiksminga ir ar nepakenks bitėms. S.Uselis paminėjo, kad daugelyje europos šalių bites laisto oksalo rūgštimi, kai bitės jau būna kamuolyje, tačiau tai daro ne sausio mėn., o gruodžio, nes minėti vaistai būna efektyvūs, kai nėra perų, o sausio mėnesį kai kuriose šeimose jau gali atsirasti perų, be to, šiuos vaistus galima naudoti tik iki 0-3 laipsnių šalčio, o sausio mėnesiais dažnai būna jau šalčiau.

konferencija J.Balžekas

LAMMC filialo Žemdirbystės instituto Dr. Jonas Balžekas paskaitos „Medų nešančių bičių (Apis mellifera) genofondas ir jo išlaikymo perspektyvos“ metu paminėjo, kad Lietuviška bičių rasė buvo prisitaikiusi prie mūsų klimato, ji gerai žiemodavo, sunaudodavo mažai maisto, tačiau šiuo metu grynai Lietuviškų bičių neišliko. Pranešėjas paminėjo, kad šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra Bakfasto bičių, tačiau jo nuomone, kad Lietuvoje labiausiai tinka Karnikos bitės, kadangi pas mus yra orų kaita, o šios bitės prisitaikiusios prie to, jos labiau tinka prie mūsų klimato sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad selekcininkai daug dirba, kad išvestų Lietuvai labiausiai tinkamą bičių rūšį, kurią vėliau būtų galima vadinti Lietuviška, ir dėl savo išskirtinių savybių ją būtų galima mainytis tarp artimiausių kaimyninių valstybių selekcininkų. To pasekoje niekada nebūtų giminingas veisimas, bičių šeimos būtų produktyvios, nespietlios, atsparios ligoms ir parazitams.

Taip pat Dr. Jonas Balžekas paminėjo, kad bičių pyktis priklauso nuo tranų, su kuriais dauginasi bičių motinos, kadangi tranai yra neapvaisintų motinų kopijos, todėl, atsiradus bityne, piktesnei šeimai, ją iš karto reikia gydyti, keisti motiną, nes agresyvumo genai persiduoda kitoms bitėms.

konferencija A.Amšiejus

Aleksandro Stulginskio universiteto Doc. dr. Algirdas Amšiejus, supažindino su bitininkavimo naujovėmis daugiaaukščiuose aviliuose.
Paskaita, manau, išties buvo įdomi ir naudinga, kadangi po konferencijos daugelis bitininkų apžiūrinėjo pristatytas naujoves: paaukštintą dugną, apatinį žiedadulkių rinktuvą, turėjo nemažai klausimų pačiam A. Amšiejui.

paaukštintas-dugnas

Apie paskaitoje paminėtus bitininkavimo daugiaaukščiuose aviliuose ypatumus, aprašysiu kituose skyreliuose. O šiuo metu norėčiau tik paminėti, kad paskaitoje buvo atkreiptas dėmesys, kad, pervežant bites, prieš tai reikėtų gerai padūminti ir tik tada užkimšti laką, ją patogiausiai užkimsti su susukta sausa žole. O, kai bitės bus pervežtos, prieš atkemšant lakas taip pat reikėtų stipriai padūminti, tada bitės prisisiurbia medaus, greičiau nurimsta, joms sukeliama mažiau streso.

Taip pat, priminė, kad reikėtų nepamiršti ant lakos uždėti kokios nors kliūties, kad bitės nevarytų į laukus strimgalviais, o, prieš išskrendant iš avilio, apsidairytų, Nes išlėkusios į lauką, orientuodamosios pagal seną vietą, net iki 30 proc. bičių negrįžta į avilį, o, jei grįžta, tai labai pavėluotai.

Dar buvo atkreiptas dėmesys, kad, pervežant bites, avilius reikia labai gerai pritvirtinti, kad jie papildomai nešokinėtų, ypač, jei bitės pervežamos su priekaba. O avilius ant priekabos reikia statyti taip, kad rėmeliai būtų lygiagrečiai priekabos ašiai, kitaip tariant, kad laka būtų nukreipta į ratą, o ne į priekį. Tokioje padėtyje rėmeliai juda kartu su priekaba, taip geriau prisitaiko prie kelio nelygumų, todėl išlieka mažesnė tikimybė, kad susitraiškys bitės ar žus motinėlė.

Pabaigai paminėjo, kad, išimant medų, patartina naudoti bičių išleistuvą, arba bites nupūsti su oro pūstuvu, tokiais būdais bitės mažiau suerzinamos, jos greičiau nurimsta, nei tuo metu, kai bitės nuo rėmelių nušluojamos šluotele ar žąsies plunksna.

ziedadulkių-rinktuvas

Visa konferencijos medžiaga yra išspausdinta specialiame leidinyje, kuris pateiktas bitininkų draugijomis ir bus padalintas kiekvienam bitininkų draugijos nariui. Tai gi, plačiau apie visas paskaitas galėsite susipažinti gavę minėtą leidinį pas draugijų pirmininkus, o, kas nesate bitininkų draugijų nariai, jais galėsite tapti arba leidinį pasiskolinti iš draugijos narių.

 

 

Informacija paimta iš: www.medauskalnas.lt 

Spausdinti