Straipsniai

"Bitininkystė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus verslas"

Posted in Straipsniai

Medunešis jau baigėsi, „Šerkšno medus“ išsuktas, supilstytas į naują tarą, pažymėtas atnaujintomis etiketėmis ir jau keliauja pas pirkėjus. Bityno Raseinių rajone šeimininkai Regina ir Jurgis Šerkšnai didžiuojasi, kad jų medus nebūtinai tradicinis, jie siūlo ir neįprastų saldžiųjų derinių: medaus su išdžiovintais vakuume šalčiu (liofilizuotais) Lietuvos ūkiuose užaugintais vaisiais, uogomis, išsaugant visus jų vitaminus, su imbieru, kakava, vanile, taip pat kreminio medaus.

 

Šeimos verslu rūpinasi bityno Girkalnyje (Raseinių r.) įkūrėjai ir puoselėtojai Regina ir Jurgis – jie prižiūri vis didinamą bityną (dabar jis išaugęs iki 250 bičių šeimų – avilių), jų sūnus Dainius su žmona Viktorija rūpinasi prekyba medumi, o dukra Jurgita – dizaino klausimais ir rinkodara. Po Nepriklausomybės atkūrimo Regina ir Jurgis Šerkšnai valdė kelias parduotuves rajonuose, kavinę, verslas sekėsi iki tol, kol į miestelius pradėjo veržtis didieji tinklai. Tuomet šeima nusprendė parduoti prekybos verslą ir susikoncentruoti į bitininkystę.
„Tikėjomės, kad profesionali bitininkystė bus lengvas, neįtemptas verslas, tačiau patirtis parodė, kad taip nėra. Net ir modernus bitynas labai imlus „juodam“ žmogaus darbui, o dar reikia sugebėti ir sėkmingai parduoti medų“, – kalba šeimos ir bityno galva Jurgis Šerkšnas. Paklausti, kiek iš viso yra investuota į bityno išplėtimą ir modernizavimą, Šerkšnai pradeda skaičiuoti – jų teigimu, investicijos į įrangą, avilius ir pastatus jau sudarytų apie 150.000 Lt.
Šerkšnų bityno aviliai išdėstyti Girkalnio apylinkėse: vieni prie miško, pievų, kiti – prie grikių laukų, treti – prie rapsų, pupų, laukinių pievų.
Per medunešį, kai bitės pradeda rinkti iš žiedų nektarą, kurį avilyje perdirba į medų, visą Šerkšnų šeimą rasi triūsiančią prie avilių.
Tiesa, bitininkų sūnus Dainius dar derina nuolatinį darbą Vilniuje su bitininkyste. „Kol kas vos suspėju, lakstydamas iš Vilniaus, kur gyvenu su šeima, į Girkalnį bitininkauti. Darbą ir bitininkavimą nelengva suderinti. Galbūt kada nors gyvensime vien iš bitininkystės, todėl plečiamės“, – kalba p. Dainius.
Šerkšnai papasakoja, kad bityno gyvenimas vyksta ciklais: balandžio–rugpjūčio mėnesiais yra pats darbymetis, kai reikia bites prižiūrėti, imti medų ir jį sukti, nuo rugpjūčio iki metų pabaigos bitininkai rūpinasi išsukto medaus pardavimu, o sausio–balandžio mėnesiais bitės žiemoja (tūno kamuolyje, kad taip išsaugotų energiją, maitinasi ir laukia atšilimo) – tuo metu bitininkai prižiūri avilius, rūpinasi, kad bitės turėtų maisto, atnaujinama įranga, inventorius.

Pats darbymetis per medunešį
Kartu su šia bitininkų šeima ir mes vidurvasarį rengiamės imti medų – patikrinti avilius ir medaus prineštus korius pakeisti naujais. Visi puikiai žinome, kad net ir vienos bitės įgėlimas gali turėti labai skaudžių pasekmių, ypač jei žmogus yra alergiškas. Todėl imamės tradicinių apsaugos priemonių: apsirengiame storo audinio drabužiais, maunamės pirštines, o galvą dengiame „skafandras“ su tinkleliu. „Bitės negelia, jei nedarai staigių judesių, nepuoli jų vaikyti. Taip pat didelę reikšmę bičių taikumui ir darbštumui turi bičių veislė. Mums labiausiai patinka „Buckfast“
veislė“, – teigia bičių žinovė Regina Šerkšnienė. Jos bitininkavimo stažas – daugiau nei trys dešimtmečiai. Po trumpo instruktažo mes, medaus gamybos proceso tyrinėtojai, ir Šerkšnai sėdame į mašinas ir vykstame prie avilių. Bitininkams vienos didžiausių medaus gamybos sąnaudų – tai degalai. Per medunešį kasdien tenka automobiliais nuo namų Girkalnyje iki skirtinguose plotuose išdėstytų avilių įveikti ir po 70 km. Kaip pasakoja ponia Regina, per medunešį bitininkams dažniausiai tenka prie avilių ir grįžus namo prie medsukių darbuotis nuo 6 val. ryto iki 24 val.
„Medunešis tęsiasi 3–4 savaites, kai iš tiesų yra geros, saulėtos dienos. Jei orai nepalankūs, bitės nektaro neneša, tūno susispietusios aviliuose. Taigi, iš esmės mus maitina kelios savaitės per metus, todėl šiam laikui turime būti pasirengę iš anksto ir dirbti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, – kitaip neturėsime medaus“, – aiškina bitininkė.
Šerkšnai turi įvairių tipų avilių: ir senovinių medinukų, iš kurių medų kopinėdavo mūsų seneliai, ir naujų daugiaaukščių, ir miniatiūrinių, kuriuose auginamos bičių motinėlės. Šį sezoną Šerkšnai pradėjo veisti bičių motinėles ir jomis prekiauti – viena motinėle, apie kurią spiečiasi visa bičių šeima, kainuoja apie 360 Lt. „Motinėles auginti privalome patys, kad tinkamu laiku turėtume reikiamų motinėlių – taip siekiame sumažinti sąnaudas. Parduodami motinėles kitiems gauname papildomų pajamų“, – kalba p. Dainius. Pravažiuojame Šerkšnams priklausančius seno tipo avilius ir vykstame medaus kopinėti prie naujų avilių – jie išrikiuoti miško paunksnėje, šalia ūkininko laukų. Su ūkininkais bitininkai susitaria dėl avilių statymo šalia jų dirbamų laukų. Bitės nektarą į avilį neša 3 km spinduliu iš grikių, dobilų, kmynų, pupų, rapsų laukų, liepžiedžių.
Kadangi Šerkšnai savo produkciją žymi „Išskirtinės kokybės“ ženklu, ji turi būti surenkama, laikantis reikalavimų: iš apsaugotų teritorijų, nutolusių nuo taršos šaltinių, nuo modifikuotų augalų, aviliai yra pagaminti iš medienos, produkcija fasuojama tik į naują stiklinę tarą.

Investuota 150.000 Lt
Pirmiausia bitininkai nukelia avilio dangtį, su dūmais apipurškia jį, kad bitės netrukdytų dirbti, ir vieną po kito išima korius.
„Žiūrime, kurie koriai jau baigti prinešti medaus ir bičių užakiuoti, o kurie dar nevisiškai. Taip pat reikia įvertinti medaus drėgnumą, jis negali būti didesnis nei 18% – tam naudojame refraktometrą. Išimame užakiuotus korius ir jų vieton įstatome naujus. Paprastai keičiame tuos korius, kurių jau du trečdaliai yra prinešti medaus“, – medaus kopinėjimo principus dėlioja p. Regina.
Dirba bitininkai dažniausiai plikomis rankomis, be pirštinių. Svarbiausia – neprispausti bitės, imant korį už šonų. Aviliai nėra vienodi – jie skirstomi aukštais, kuriuos sudaro koriai, iš viso gali būti iki dešimties aukštų.
Sakoma, kad bitės neša medų, tačiau tai nėra visiškai teisingas teiginys. Bitės renka nektarą ir žiedadulkes. Kaip jau minėjome, skanūs ir sveikatai naudingi žiedadulkių rutuliukai surenkami į dėžutes prie avilio landų, o į avilį patekusios bitės atsineštą nektarą fermentuoja ir taip pagamina medų, kurį sudeda į korius ir jį užakiuoja.
Apėję avilius ir surinkę medaus prineštus korius, dar apžvelgiame mažus aviliukus, kuriuose auginamos bičių motinėlės. Išsiritusios bičių motinėlės nugarėlė yra pažymima spalva ir jos perkeliamos į atskirą miniatiūrinį aviliuką. Viename avilyje gali būti tik viena bičių motinėlė, antraip bičių šeimoje kiltų netvarka.
Grįžtame dulkėtais kaimo keliais į Girkalnį, kur šalia savo namo Regina ir Jurgis Šerkšnai yra įsirengę gamybos cechą. Medaus „gamykla“ iš esmės modernizuota prieš trejus metus, pasinaudojus ES parama.

Greitesni medsukiai
Modernizuotame Šerkšnų medaus gamybos ceche šįmet įrengta speciali žiedadulkių džiovykla. Iš tiesų – tai šaldytuvas, kuris ne šaldo, o džiovina žiedadulkes 38 laipsnių šilumos temperatūroje. Iš skirtingų augalų surinktos žiedadulkės skiriasi spalva – nuo tamsios rudos iki gintarinės gelsvos. Šiais bičių produktais – žiedadulkėmis, bičių duonele – taip pat prekiauja Šerkšnai.
Medaus sukimo ceche pagal reikalavimus turi būti šilta ir sausa, todėl yra įrengtas drėgmės surinktuvas. Šioje patalpoje akį patraukia keli nauji įrenginiai – tai medsukiai, atakavimo, fasavimo įranga. „Nupirkus šiuos įrengimus iškart pagreitėjo mūsų darbas, jis tapo efektyvesnis. Anksčiau medaus gamyba trukdavo ir apie 16 valandų, o dabar tą darbą galime atlikti per 1,5 valandos – skirtumas akivaizdus“, – pasakoja p. Dainius ir pateikia pavyzdį: medinis rankinis medsukis išsukdavo medų iš 4 korių, o dabartinis iškart gali išsukti iš 48 korių. Trimis turimais medsukiais dabar gali būti vienu metu išsukamas medus iš 150 korių rėmų.
Tačiau pirmiausia medaus koriai dedami į atakiavimo įrenginį. Čia nuo bičių užakiuotų korių nubraukiami vaško „dangteliai“ ir toks korys gali būti dedamas į medsukį. Atakiavimas patikėtas p. Dainiaus žmonai Viktorijai – ji greitai paruošia korius medui išsukti. Atakiuoti koriai yra dar nuvalomi su atakiavimo šakute, kad į sukamą medų patektų kuo mažiau vaško priemaišų, ir tuomet koriai sustatomi į centrifugos principu dirbantį įrenginį. Vienas medsukis iš pusšimčio korių medų išsuka per 10 minučių.
Vienu iki galo pakrautu medsukiu išsukama apie 60 kg medaus.

Išsiskirti nelengva, bet būtina

Medaus fasavimu rūpinasi Regina Šerkšnienė – ji sėda prie įrengimo, į kurį sudėtas medus išpilstomas į reikiamo dydžio tarą (nuo 200 g iki 1 kg stiklainius). Bepilstant medų, apie savo veiklos sritį pasakoja Jurgita Šerkšnaitė – ji atsakinga už dizainą ir rinkodarą.
„Mūsų bityno pajėgumas auga, turime modernią įrangą, todėl šįmet pribrendome atnaujinti asortimentą, nutarėme atnaujinti pakuočių dizainą“, – sako bitininkų atžala.
Išsiskirti medaus rinkoje nėra lengva, būtina domėtis naujovėmis, patiems kurti naujus produktus. Taip gimė naujosios „Šerkšnų medaus“ linijos: „Viskas iš avilio“ (medus su bičių duonele, medus su žiedadulkėmis, medus su pikiu), „Sveikuoliams“ (medus su liofilizuotomis avietėmis, moliūgais ir svarainiais, mėlynėmis, juodaisiais serbentais, spanguolėmis), „Vaikams ir kitiems smaližiams“ (medus su kakava, su liofilizuotomis braškėmis, su vanile).
Šerkšnai užtikrina, kad medaus su liofilizuotais vaisiais ir uogomis negamina joks Lietuvos gamintojas – tai išskirtinis „Šerkšnų bityno“ produktas. Tokių produktų bitininkai nėra matę ir užsienyje. Liofilizuotą produkciją bitininkams tiekia partneriai iš Lietuvos. Iš viso Šerkšnai gamina 25 skirtingus medaus produktus. Iš korių vaško Šerkšnai gamina kvapnias žvakes.
Šįmet į bitininkystės ūkį Šerkšnai jau investavo 80.000 Lt savo lėšų į naujų etikečių sukūrimą, spausdinimą, reikiamą bityno inventorių, bičių vaistus. Praeitais metais „Šerkšnų bitynas“ išsuko apie 10 t medaus, jis jau parduotas. Šiųmetis „derlius“, kaip teigia Dainius Šerkšnas, tikėtina, kad bus panašus arba šiek tiek didesnis.
Nuo šiol Girkalnyje pagamintos medaus produkcijos galima įsigyti bityno partnerių parduotuvėse, tokių taškų Lietuvoje yra 15. Šerkšnai kol kas nenusiteikę medaus pardavinėti didmenininkams dėl nepatrauklios siūlomos kainos.

Spausdinti