Pastaraisiais metais beveik visame pasaulyje išaugęs bičių šeimų žūčių skaičius sukėlė nerimą ne tik bitininkams, bet ir visai pasaulio visuomenei. Paslaptingas masinis staigus bičių šeimų išnykimas nuo 2006-ųjų rudens pastebėtas JAV. Po metų ši problema jau kamavo Europos bitininkus.

Baisi statistika

Žinomas Lietuvos bitininkas Sigitas Uselis – aktyvus bitininkų bendruomenės narys. Jis labiau nei kuris kitas bitininkas praktikas gilinasi į staigaus bičių išnykimo reiškinį. S.Uselis nuolat dalyvauja tarptautinėse konferencijose, daug keliauja po kitas šalis ir ieško atsakymų, kodėl bitės palieka avilius. Skaitydamas pranešimus kolegoms bitininkams, jis kaskart pateikia naujos informacijos ir patarimų, kuo ir kaip padėti bitėms.

„Penkių procentų bičių šeimų netektis prieš kelias dešimtis metų Lietuvoje laikyta geru rodikliu. Dabar ir dešimt procentų laikoma norma. Tačiau pastaraisiais metais ir JAV,  ir Europoje šis rodiklis išaugo du, tris ar dar daugiau kartų. Masinės bičių šeimų žūtys, laikui bėgant, tapo įvairių versijų, diskusijų objektu“, – pasakojo S.Uselis.

Jis tikino, kad metas išsklaidyti mitus, nes informacijos šia tema yra daug, tačiau ne visa ji pagrįsta ir tinkama ar atitinkanti mūsų krašto bitininkystės sąlygas bei ypatumus.

 

Aštuonios priežastys

„Visai neseniai manyta, kad bitės masiškai žūsta dėl mobiliųjų telefonų ir siųstuvų skleidžiamų ryšio bangų. Kai kas tikino, kad joms kenkia ozono skylės ar magnetinės audros. Tačiau tai nebuvo rimtos ir argumentuotos versijos. Moksliškai pagrįstomis bičių šeimų žūčių priežastimis galime laikyti bičių kontaktą su genetiškai modifikuotais augalais, iš kurių į avilį jos parsineša žiedadulkių ir nektaro, pesticidų bei neonikotinoidų naudojimą žemės ūkyje, vežiojant bites dideliais atstumais patiriamą stresą, bičių laikymą, siekiant didesnio pelno, prie vienos rūšies augmenijos plotų, kai joms trūksta visaverčio maisto, bei įvairių ligų sukėlėjus – varoa erkes, virusus bei Nosema cerana sporas“, – aiškino bitininkas.

Pasak jo, problema atsiranda tada, kai peržengiama pastarųjų patogenų kritinių dydžių riba bičių šeimoje. Aštuonios realios grėsmės. Bet ar visos tinka Lietuvai? Bėda ta, kad prisiskaitę prastai išverstų tekstų Europos ar JAV interneto puslapiuose bitininkai ima jaudintis, be reikalo kelia sumaištį. Šiuo metu ES vykdomas ne vienas projektas bičių sveikatingumui stebėti, žuvimo priežastims nustatyti, juose dalyvauja ir Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Taigi, anot jo, bitininkams, gal būt, bus pateikti atsakymai bei rekomendacijos, kaip elgtis, kad bičių šeimos nežūtų.

Reali virusinių ligų grėsmė

„Daugumoje pastaruoju metu parašytų mokslinių straipsnių, analizuojant masinį bičių šeimų žuvimą, daug dėmesio skiriama virusinėms bičių ligoms. Bites atakuoja apie 18 rūšių virusų, tačiau pavojingiausi šiuo metu yra du – deformuoto sparno bei ūmaus paralyžiaus – virusinių ligų sukėlėjai. Minėti virusai kartu suvaroa erkėmis – itin pavojingas derinys, – aiškino S.Uselis. – Deformuoto sparno bei ūmaus paralyžiaus virusinės ligos kartu ar atskirai gali pražudyti bičių šeimą: antroje vasaros pusėje prisidauginus didesniam kiekiui erkių, šios tampa virusų platintojomis, padėdamos virusams patekti į suaugusių bičių bei lervučių hemolimfą. Maždaug tuo laiku bitininkai pradeda naikinti erkes naudodami vienus ar kitus preparatus. Erkių ir virusų simbiozė išardoma, tačiau virusai jau plinta per pačias bites, ypač maitinant jas sezono pabaigoje, kai bitės sirupą perduoda viena kitai.“

Pasak pašnekovo, sirupą bitės tvarkingai susideda į korius. Tačiau virusinė infekcija jau būna plačiai išplitusi, todėl bitės, jausdamos artėjančią mirtį, palieka avilį. Bitininkas randa tuščius rėmus su perais ir kartais saujelę gyvų bičių ant jų.

Įrodyta bandymu

S.Uselis papasakojo apie Kanados bitininko ir mokslininko biologo R.Oliverio atliktą bandymą. „Eksperimentas, apie kurį išgirdau bitininkų kongrese Argentinoje, vyko vėlų 2009 m. rudenį, nuosavame 72 šeimų bityne. Bičių šeimos niekada nebuvo vežiojamos, 7 metus aplink buvo ekologiškai ūkininkaujama. Prieš eksperimentą visos šeimos buvo vienodai stiprios. Pakeistos motinos buvo iš tos pačios vados (seserys), bitės turėjo visaverčio maisto, varoa erkės visose šeimose buvo kruopščiai išnaikintos iki minimumo, – dėstė pašnekovas. – Tiesa, pranešimą skaitęs eksperimento sumanytojas su šypsena pabrėžė, kad prie kiekvieno avilio veikė mobiliojo ryšio telefonas. Bitės turėjo Nosema cerana sporų, tačiau jokių ligos požymių ar darbingumo sumažėjimo dėl to nebuvo pastebėta.“

Bitėms buvo sumaitintas kokteilis, padarytas iš cukraus sirupo ir apsikrėtusių virusine liga (daugiausia ūmiu paralyžiumi) bičių lervų ekstrakto. Po 14 dienų pastebėti pirmieji bičių žūties požymiai, o dar po savaitės beveik visas bitynas žuvo. Liko tik kelios labai silpnos šeimos. Žuvusių bičių kūnuose buvo rastas labai didelis kiekis Nosema cerana sporų. Tai, pasak S.Uselio rodo, kad imuninė bičių sistema buvo labai nusilpusi.

Trys taisyklės

Bitininkas mano, kad panašus eksperimentas vyko ir Lietuvoje, tik ne specialiai, o natūraliai. „Pavyzdžiui, Molėtų krašto bitininkai mėgėjai laiko daugiau kaip tūkstantį bičių šeimų, tačiau prieš keletą metų, rudenį, daugelio bitynų aviliuose, jų neliko. Intensyvios žemdirbystės čia nėra, pesticidai nenaudojami, genetiškai modifikuotų organizmų taip pat nėra, įvairiarūšio maisto pakanka, vežioti avilių nereikia, beje, ir mobilusis ryšys ne visur gerai veikia. Tai tik patvirtina, kad bites pražudė virusai, padedami gerokai padidėjusio varoa erkių skaičiaus“, – tikino S.Uselis.

Bitininkams, kurie neabejingi savo augintinių likimui, jis patarė laikytis mažiausiai trijų taisyklių: pirma, kruopščiai naikinti erkes; antra, laikyti stiprias šeimas; trečia, nesukelti bičių šeimoms dažnų stresų.

Jis pabrėžė, kad bičių šeima – tai biologinis vienetas, todėl natūralu, kad susirgusias bites sveikos greitai pašalina iš lizdo. Tačiau, kai virusus ima platinti gana didelis kiekis erkių, virusinė infekcija plinta greičiau, nei sveikos bitės geba pašalinti iš avilio susirgusias bites. Erkių naikinimas – didžiausia pagalba bičių šeimai, nes kai jų mažai, nuo kitų ligų bitės sugebės apsisaugoti pačios, ypač jei kas porą metų keičiamos motinos.

„Kai kas rekomenduoja imuninę bičių sistemą stiprinti įvairių žolelių nuovirais. Bet tokių „arbatų“ pilstymas – imlus laiko, todėl gali tikti tik  mėgėjams, laikantiems po keletą bičių šeimų. Reiktų pagalvoti ir apie tai, kad dažnas avilio atidarinėjimas sukelia bitėms stresą, o tai silpnina jų imuninę sistemą. Lietuvos gamta įvairiarūšė, tad leiskim bitėms prisikaupti tokių žiedadulkių atsargų, kokių joms reikia. Bičiuliams palinkėčiau - padėkime bitėms apgalvotai ir daug jų netrukdydami, o nuo įvairių bakterinių bei virusinių pavojų jos apsigins pačios“,  – baigiantis pokalbiui tarė pašnekovas.

Rapolas Tamošiūnas