Straipsniai

"Bitininkų sezonas prasideda nuostolių įvertinimu"

Posted in Straipsniai

Ūkininkai viščiukus skaičiuoja rudenį, o bitininkai išlikusias bičių šeimas – pavasarį.

Pilkosios darbštuolės lanko pirmuosius pavasario žiedus ir renka žiedadulkes. Kiekvieno bityno šeimininkas jau įvertino bičių šeimų žiemojimo rezultatus, tačiau kol paaiškės visos Lietuvos rezultatai, dar praeis, matyt, ne vienas mėnuo. 

„Klasė“ ištuštėjo

 

Vilniaus bitininkų susivienijime yra ne tik sostinės, bet ir aplinkinių rajonų bitininkų, o jų bitynai pasklidę po visą Lietuvą, siekia Zarasų kraštą ir net Žemaitiją. Susivienijimo pirmininkas Kazimieras Spetyla džiaugiasi, kad į senbuvių būrį gražiai įsilieja jaunimas, net studentai. Juos stengiamasi apgaubti ypatingu rūpesčiu, jiems sumažinamas nario mokestis. Nenuostabu, kad žmonės čia pasijunta tarsi laukiami bitininkų šeimos nariai.

Per 130 narių telkianti asociacija turi labai aiškų veiklos tvarkaraštį. Šaltuoju metų laiku kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį bitininkai renkasi į seminarus pasidalyti patirtimi, išgirsti naujovių, pasiklausyti paskaitos. Balandžio mėnesį, prasidėjus aktyviajam bitininkavimo sezonui, mokymo „klasė“ ištuštėja iki rudens.

Daugelį metų mokymosi sezono pabaigtuvės vykdavo pas gerai žinomą šalyje bitininką Stasį Kučinską, o pernai rasta nauja susitikimo vieta – bendrovės „Bičių korys“ erdvė. Paskutinį kartą čia rinkosi bitininkai prieš Velykas. Daugelis pasinaudojo proga vašką išsikeisti į korius ir savo akimis pamatyti, kaip jie gaminami.
Ūpą kels šventėje
Aktyvaus bitininkavimo sezono pradžią Vilniaus bitininkų susivienijimas ateityje ketina pasitikti su šventine nuotaika. „Pasikviesime bičiulių ir iš kitų bitininkų draugijų, atvyks lektorių, sudarysime sąlygas pasidalyti patirtimi. Tokios šventės iki šiol niekas nerengė“, – sumanymu dalijosi K.Spetyla, kviesdamas visus tądien susirinkusiuosius laikyti save naujo renginio signatarais.

Bičiuliai pritarė idėjai. Prie panašaus renginio, kaip pastebėta, veikiausiai noriai prisidėtų ir aktyvi vietos bendruomenė.

Saulėta diena prieš Velykas tapo būsimo renginio savotiškomis pratybomis. Vietos šeimininkai lauke pastatė palapinę, kvietė paragauti alaus.

Kalbos – apie svarbiausia

Kalbos sukosi apie tai, kas pavasarį bitininkams visais laikais buvo svarbiausia: kaip peržiemojo bičių šeimos. Tačiau palyginti su seneliais, šių dienų bičiuliai susiduria su kur kas didesniais iššūkiais. Bičių išlikimui grėsmę kelia ne tik plintančios bičių ligos ir kenkėjai, bet ir besikeičianti aplinka.

Pasak K.Spetylos, Bitininkų sąjungą blogesnės žinios šiemet pasiekia iš Žemaitijos: bičių žuvimų banga nusirito į vakarinę šalies dalį. Yra bitynų, kur nuostoliai siekia 35 proc. ir net 50 proc. Daug bičių šeimų prarasta Širvintų rajone. Atlikus momentinę susirinkusių Vilniaus bitininkų susivienijimo narių apklausą apie bičių žiemojimo rezultatus paaiškėjo, kad situacija nėra tragiška. Apie pusę susirinkusiųjų prisipažino, kad žiemojimo metu neprarado nė vienos bičių šeimos. Šiuo metu Europoje laikoma, kad apie 30 proc. bičių šeimų žuvimas yra normalus.

Preliminariais vertinimais, svarbiausia žuvimų priežastis išlieka ta pati, kaip ir praėjusiais metais: bičių varozė, kuri silpnina bičių atsparumą, atveria kelius kitoms ligoms.

Liko tik koriai su medumi

Bičiulis Antanas Gonta pernai deklaravo 170 bičių šeimų. Jas laiko per tris vietas, daugiausia Zarasų ir Utenos rajonuose. Trejus metus nuostolių neturėjo. Tačiau po šios žiemos žuvo 40 bičių šeimų.

Vienas bityno skyrius prarastas beveik ištisai: iš 20 bičių šeimų pavasario sulaukė tik trys. Pavojų keliančius ženklus bitininkas pastebėjo dar pernai po medunešio: keliuose aviliuose buvo pilna medaus, o bičių nebuvo.

„Visas bičių šeimas prižiūriu vienodai, bitininkavimo klaidų nedarau“, – tvirtino A.Gonta, balsu analizuodamas žuvimo priežastis.

Viename bityno skyriuje tokie dideli nuostoliai veikiausiai dėl varozės. Šios bičių šeimos pernai pavasarį parsivežtos iš Žemaitijos, tėvo bityno. Senasis bitininkas nuo bičių varozės naudojo gaboną, kuris jau pripažintas neefektyviu, erkės įgijo atsparumą veikliajai preparato medžiagai. Pastebėjęs nerimą keliančius ženklus, A.Gonta panaudojo bivitalį. Deja, gydymas rezultatų nedavė. Kita vertus, tėvo bičių šeimos, ir toliau gydytos gabonu, nežuvo.

Dideli nuostoliai ir kitame bityno skyriuje: iš 19 bičių šeimų žuvo 7. Bitininkas spėja, kad čia kalta kita priežastis, susijusi su maistu: prie bityno pasėti grikiai žydėjo iki pat rudens.
Savo patirtimi pasidalijo ir kiti bitininkai. K.Spetyla bičiulių dėmesį atkreipė į tai, kad ekologiški preparatai, tokie kaip bivitalis, varozės erkių nenužudo, jos tik nukrinta. Beje, ir savaime nuo bičių nukrinta apie 20 proc. erkių. Tam, kad jos vėl nesugrįžtų į lizdą, būtina dėti porėmius ar bent patiesti vazelinu arba kitokiais riebalais suteptą popieriaus lapą.

 

Spausdinti