Straipsniai

"Bičių nuodų nauda mėgaujasi svetimi"

Posted in Straipsniai

Šiandien Lietuvos bičiuliai nerenka bičių nuodų, netaikomas ir gydymas bičių įgėlimais.

Apiterapija – gydymas bičių produktais – mūsų šalyje vis dar priskiriama alternatyviajai medicinai. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos skeptiško požiūrio praktiškai sustabdyti mūsų apiterapeutų darbai, sumažėjusi pasirinkimo galimybė gydytis.

Kadaise buvome lyderiai

Lietuvos žemdirbystės institute pirmieji bandymai, siekiant išgauti bičių nuodus pasitelkiant stimuliavimą silpnais elektros srovės impulsais, buvo pradėti 1965 m. Tuo metu Rusijoje, kai kuriose kitose Sovietų Sąjungos respublikose jau vyko analogiški bandymai, taip pat ir gydant bičių nuodais bei iš jų pagamintais preparatais.

Bičių nuodai, kurių cheminė sudėtis tuo metu dar nebuvo iki galo atskleista, sudomino ir kitus pasaulio mokslininkus. Pasaulinėje rinkoje šio produkto kaina pakilo iki įspūdingų aukštumų.

Kartą užsieninis medicinos katalogas pateko į rankas skuodiškiui Rimontui Bukauskui. Sužinojęs, kad bičių nuodų gramą galima realizuoti už kelis šimtus dolerių, bitininkas ryžosi nedelsti. Kreipėsi į Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriaus tuometį vadovą habil. dr. Joną Balžeką. Išmėgino institute taikomą bičių nuodų gavybos metodą. Nusprendė jį patobulinti. Devinto dešimtmečio pradžioje sukūrė ir užpatentavo savo metodą, kuris užtikrino daug spartesnę gavybą, nedarant žalos ir bičių šeimai. Iš bičių šeimos – net iki 10 g per sezoną!

„Buvau sugalvojęs meduvės tipo rinktuvus – kasetinio tipo daugiastikliai rinktuvai sudedami kaip koriai. Nuo šeimos nuodai taip surenkami labai greitai, per 10 min. Ir bitės nežūva, ir nuodų kokybė labai gera“, – prisimena R.Bukauskas.
Bitininkas greitai rado bendraminčių. Vienu rimčiausių partnerių tapo Povilas Petronis, kuris buvo labiau įgudęs rinkti bičių pienelį. Taigi bičiuliai pasidalijo patirtimi, kartu realizuodavo produkciją. Norinčiųjų perimti patyrimą ir rinkti bičių nuodus daugėjo visoje Lietuvoje.

„6–7 metus aparatūrą gaminau, nuodus rinkau, seminarus vedžiau. Ne tik Lietuvoje – ir Latvijoje, Sovietų Sąjungoje“, – pasakoja R.Bukauskas.

Po pakilimo – atoslūgis

Tačiau kai lietuviai išėjo į pasaulinę rinką, produkto kaina jau pradėjo mažėti. Iš pradžių supirkėjas siūlė 40 dol., paskui jau tik 14–20 dol. už gramą. „Pigiau kaip už 14 dolerių imti bičių nuodų neapsimoka. Tai sunkus darbas. Reikia dirbti su specialiais drabužiais, erzinamos bitės“, – sako R.Bukauskas.

Koks tai sunkus darbas, gerai prisimena ir P.Petronio našlė Janina Petronienė: „Dirbti pradėdavome prieš aušrą, kad bitės būtų mažiau erzinamos. Talkininkai, kurių turėjome apie dešimtį, keldavosi jau trečią valandą nakties. Sunkiausias darbas – peiliukais nuo stiklo nuskusti išdžiūvusius nuodus. Nors turėjome specialią ištraukimo spintą, vis tiek garai labai dirgino kvėpavimo takus, akių gleivinę. Vieną naktį po tokio darbo pradėjau dusti, įgijau alergiją“.

Geriausiais metais Lietuvos bitininkai į užsienį parduodavo iki 10 kg bičių nuodų. Jie buvo superkami ir Lietuvoje. Kauno farmacijos fabrike „Sanitas“ pradėtas gaminti, Kauno klinikose išmėgintas bičių nuodų tepalas apitritas.

Tačiau pakilimas truko vos dvejus trejus metus. Prasidėjo atoslūgis.

Pasak R.Bukausko, bičių nuodų rinka užgeso apie 1995 m. Kaina krito, kai mokslininkams pavyko, ištyrus šio produkto sudėtį, jį susintetinti.
J.Petronienė savo šaldiklyje iki šiol tebesaugo apie 100 gramų šio bičių produkto. Užšaldytas jis negenda, gali būti laikomas metų metus.

Gydantis bitės įgėlimas

Kaunietis gydytojas Lukas Mackevičius gydymą bičių nuodais vadina menišku, subtiliu. Jis nemažai metų paskyrė apiterapijai, specializavosi gydymo bičių nuodais srityje. Kelias bičių šeimas laikantis gydytojas bičių įgėlimais gydė artrozę, sąnarių ataugas, kai kurias kitas ligas.

„Norėjome plėstis. Tuo pačiu metu ir bitininkai buvo pradėję rinkti nuodus. Pasaulis supirko nuodų, kiek reikėjo tyrimams. Kai išmoko išskirti frakcijas (nuodai – labai sudėtingas baltyminis junginys), juos pradėjo gaminti ampulėmis. Pakėlė kainą šimteriopai. Visko yra pasaulyje, bet kainos yra kosminės. Mūsų ligoniukai apie tokias ampules net nesvajoja“, – prisimena gydytojas.

Sovietiniais metais apiterapeutai buvo įteisinti to meto valdžios atitinkamu įsakymu. Nepriklausomoje Lietuvoje apiterapija iki šiol nėra legalizuota, į šios srities entuziastų pateiktą aprašą Sveikatos apsaugos ministerija nereagavo.
Tęsti darbą apiterapeutams nedraudžiama, tačiau ir atitinkamos sąlygos nesudaromos. O jos ypač reikalingos dirbant su bičių nuodais. Pasak gydytojo L.Mackevičiaus, visada išlieka anafilaksinio šoko rizika, todėl yra būtina apsauga, specialus kabinetas.

Gal dar ne pabaiga?

Šiuo metu pasaulyje gydymas bičių įgėlimais laikomas perspektyviu. Patrauklių aprašymų galima rasti net ir populiariuosiuose leidiniuose. Gydytojas L.Mackevičius patvirtina, kad išdžiovinti ir atskiesti, kitaip perdirbti bičių nuodai negali prilygti šviežiems, juose nebėra daugelio fermentų. Bičių įgėlimai taikomi kartu su akupunktūra. Tačiau saviveikla yra itin pavojinga.

„Jei bitė įgelia į apatinį žandikaulį, sutinsta ausis; jei į nosies galą – ausis, į smakrą – kakta. Reikia žinoti nervų sistemą, kraujagysles, limfotaką. Gydymas bičių nuodais – didelis menas“, – perspėja gydytojas.

Šiandien jis apgailestauja, kad teko nutolti nuo apiterapijos, atsidėti šiek tiek kitai medicinos sričiai – reanimacijai, anesteziologijai. Tačiau gydytojas nemano, kad bičių nuodai ir gydymas bičių įgėlimais Lietuvos gyventojams jau nepasiekiami.
Kad bitininkams gali tekti atgaivinti primirštus bičių nuodų rinkimo įgūdžius, vilčių suteikia Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto statoma šiuolaikiška laboratorija, kurioje bus pradėti organinių medžiagų tyrimai. Apiterapeutams vis tiek kada nors pavyks prisibelsti į Sveikatos apsaugos ministerijos kabinetus.

Ar žinote, kad...

• bičių nuodai – vienas seniausių liaudies vartojamų vaistų. Jais gydė jau Hipokratas (460–377 m. iki Kristaus). Naujaisiais laikais medikai bičių produktais pradėjo domėtis XIX a. antroje pusėje;

• tai bespalvis, skaidrus, aštraus kvapo, kartaus skonio, greit garuojantis bičių geluonies nuodų liaukos sekretas. Jame daug sausųjų medžiagų: organinių rūgščių ir retesnių junginių: histamino (lemia skausmą, tinimą ir odos peršėjimą įgėlus bitei), melitino (lemia antibakterinį veikimą, slopina uždegimą, skatina imuninius organizmo procesus), apamino (gydo uždegimus), fosfolipazės (būdingos toksinės ir alerginės savybės), hialuronidazė (padeda geriau prasiskverbti bičių nuodų veikliosioms medžiagoms per odą, turi reikšmės gydant pažeistą jungiamąjį audinį), netoksiškų baltymų (turi uždegimo slopinamąjį poveikį) ir kt.;

• jau antrą gyvenimo dieną bitės nuodų maišelyje yra 0,04 mg, o suaugusios – 0,3–0,8 mg nuodų. Jų kiekis keičiasi priklausomai nuo bitės amžiaus ir metų laiko;

• nepakenkiant bičių vystymuisi ir produktyvumui, per sezoną iš bičių šeimos galima surinkti 1–2 g nuodų.

„Valstiečių laikraštis“

 

Spausdinti