Straipsniai

"Bitininkystė – pomėgis ir verslas"

Bičių produktai tampa vis populiaresni, todėl kantriai dirbantys bičiuliai iš malonios veiklos jau gali pragyventi.

Bitininkystė – pomėgis ir verslas

Dauguma bičiulių yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems bitininkavimas – naujai atrastas malonus gyvenimo būdas išėjus į pensiją. Tačiau didėjanti bičių produktų paklausa, galimybės gauti ES paramą suteikia progą paversti šį užsiėmimą šeimos verslu ir jaunesniems žmonėms.

Bitininko duona nėra lengva – reikia daug žinių, kantraus kasdieninio darbo. Nerimą kelia ir mažėjanti bičių populiacija. Apie šias aktualijas kalbėjomės su Kauno bitininkų draugijos pirmininku Juozu JANKAUSKU.

Kokie bitininkams buvo praėjusieji metai?

Vasara buvo labai drėgna, bitininkams ji apskritai gana vidutiniška, pernelyg neišsiskirianti. Medaus gavyba pasaulyje sumažėjo, todėl į mūsų šalį, palyginti su ankstesniais metais, jo įvežta nedaug, bitininkai nesunkiai realizavo savo bičių produktus.

Labai palanki bitininkams buvo ir medaus kaina – 20 Lt ir daugiau už kilogramą. Pastebimai atpigo tik vaškas, kuris paprastai būna brangesnis už medų. Pernai jo kaina jau buvo mažesnė.
Pastaruoju metu vis labiau vertinama medaus ir kitų bičių produktų nauda sveikatai. Ypač bitininkų produkcija graibstoma šaltuoju metu, kai ima siautėti gripo epidemija.

Ką pasakytumėte apie atvežtinius medaus produktus, ar jie prilygsta vietiniams?

Importuotas medus nėra skirtas nei gydyti, nei žmogaus imuninei sistemai stiprinti. Dažnai jis būna šildytas ir suskystintas, iš įvairios kokybės ir rūšių medaus sumaišytas produktas. Jame vargiai surastume vaistinių, žmogaus imuninę sistemą stiprinančių savybių. Įvairių rūšių medaus mišiniai tėra saldiklis, cukraus pakaitalas. Gal kitų šalių gyventojus tai tenkina, bet lietuviai nuo seno medų vertina kaip gydomąją priemonę. Tik šviežias medus būna skystas, o žiemą jis – kietas, baltais gliukozės raštais padabintas.

Ar bitininkai noriai bendradarbiauja su didesniais medaus supirkėjais?

Lietuvoje plečiami rapsų plotai, daugėja ir iš rapsų sunešto medaus. Jis skiriasi nuo tradicinio, ne taip noriai ir perkamas. Bitininkams, kurie specializuojasi rapsų medaus gavyboje, šią produkciją vertėtų parduoti medų eksportuojančioms įmonėms. Medaus kiekis kompensuotų mažesnę supirkimo kainą, bitininkai galėtų daugiau laiko skirti bičių priežiūrai, bitynų plėtrai. Šalyje liktų optimalus tradicinio medaus kiekis. Lietuvoje yra rimtai dirbančių bitininkų, kurie gana didelius kiekius rapsų medaus eksportuoja į kitas šalis, už jį gauna nors ir mažesnę, bet stabilią kainą.

Vietinės rinkos medaus perpardavinėtojai dažnai nuvilia bitininkus: tai ne laiku ar išvis neatsiskaito su bitininkais, supirktą medų šildo, maišo ar „krikštija“ kitais vardais. Taip jie gadina ne tik produktą, bet ir kenkia bitininko vardui.

Daugelis bitininkų turi nuolatinį pirkėjų būrį, taip pat prekiauja mugėse, šventėse, renginių metu. Taip pat yra bičiulių, kurie sudarę sutartis su prekybos tinklais.
Bitininkai gali laisvai prekiauti savo produkcija, tik jos kokybė turi būti patikrinta Maisto veterinarijos tarnybos.

Vadinasi, bitininkystė gali būti pragyvenimo šaltinis?

Šalyje yra keli bitynai, turintys apie 800 bičių šeimų. Manau, norint išgyventi iš bičių, reikia laikyti per 100 bičių šeimų. Antra vertus, turint daug žinių ir patirties, galima verstis ir su perpus mažesniu kiekiu – renkant dar ir bičių pikį, duonelę, žiedadulkes, bičių pienelį.
Bitininkystė yra šeimos verslas, reikalaujantis daug kruopštaus darbo. Samdyti pagalbininką galima nebent medaus kopimui, kai reikia išsukti didelį medaus kiekį, jį sufasuoti. O visa bityno priežiūra, rūpestis dėl bičių tenka šeimininkui ir jo šeimos nariams. Veiklos užtenka ir tada, kai bitės žiemoja. Reikia rengtis kitam sezonui: lydyti vašką, dezinfekuoti, remontuoti įrangą ir pan.

Gerai, kad jau ir bitininkai, kaip pusiau natūrinių ūkių šeimininkai, gali pretenduoti į ES paramą. 5 metams suteikiama iki 25 tūkst. Lt. Parama praverčia norint atnaujinti įrangą. Pavyzdžiui, nemažai bitininkų dar tebenaudoja atgyvenusius cinkuotus medsukius, nes nerūdijančio plieno medsukiai kainuoja nuo 2 iki 6–7 tūkst. Lt. Taip pat parama gali būti skirta aviliams atnaujinti, patalpoms remontuoti, kelis tūkstančius litų kainuojančioms korių atakiavimo staklėms įsigyti.

Ar daug reikia lėšų norint pradėti bitininkauti?

Naujas, visiškai sukomplektuotas be bičių avilys parduotuvėje kainuoja apie 450 Lt, bičių šeima – nuo 100 iki 200 Lt, bet senesnį avilį su bitėmis gali pavykti įsigyti ir už 200 Lt – jei, tarkime, koks nors sodybos paveldėtojas nori greitai išparduoti velionio bitininko bityną. Išlaidos taip pat įvairuoja ir priklauso nuo to, kokios aprangos, bitininkavimo įrangos norėsite.
Kuriant didesnį bityną, iš kurio tikimasi daugiau pajamų, verta pirkti daugiaaukščius avilius. Juose bitininkavimas yra našesnis.

Kas nulemia bitininko sėkmę?

Daug priklauso nuo žinių, patirties, taip pat vietovės, kur laikomos bičių šeimos. Prityrę bitininkai, laikantys bites ypač derlingose žemėse ir vežiojantys jas prie žieminių ir vasarinių žydinčių rapsų laukų, gerais metais iš bičių šeimos iškopia per 100 kg. Bet dauguma bitininkų lieka labai patenkinti prikopę 30–40 kg. Be to, medus yra skirtingas. Labiausiai vertinamas pavasarinis kiaulpienių, aviečių, liepžiedžių, grikių, miško medus.

Negerai, kad nesurenkami duomenys apie apylinkėje esančių medingųjų augalų ganyklas ir prie jų esančius bitynus. Dėl stichiško jų išdėstymo kai kur susidaro per didelė bičių šeimų koncentracija, o kitur augmenija sulaukia labai mažai bičių. Dažnai pasitaiko taip, kad vienas bitininkas, norėdamas pagerinti bičių ganyklas, savame lauke pasisėja medingųjų augalų, o prie jų savo bityną atveža kitas bitininkas. Tokia „bičiulystė“ – tikra bėda bitėms ir bitininkui.

Labai svarbu stebėti bičių šeimų sveikatą, kitaip teks patirti daug nuostolių. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, bitininkai neišvengia didelių bičių netekčių rudenį ir žiemą. Tikslios bičių populiacijos nykimo priežastys kol kas nėra aiškios.

Ar bitininkų daugėja?

Nemažai žmonių pradeda bitininkauti išėję į pensiją, jiems tai maloni laisvalaikio praleidimo forma. Bet turime ir nemažai jaunų bičiulių. Kauno bitininkų draugija nuolat pasipildo naujais nariais, tad galima sakyti, kad bitininkystė populiarėja. Draugijos bitininkystės specialistai teikia bitininkams konsultacijas, pataria, kaip kovoti su bičių ligomis, rengia seminarus, išvykas į šalies ir užsienio bitynus. Bitininkų sąjunga yra Žemės ūkio rūmų narė. Dalyvaujame įvairiose bitininkų rėmimo programose. Tai leidžia bitininkams nuolat tobulėti, kaupti patirtį ir dalytis ja su kitais.

„Valstiečių laikraštis“

Spausdinti